05 08 131 metai, kai gimė /1888 05 08/ Vareikiuose (Deltuvos vlsč., Ukmergės apskr.) Stasys Tijūnaitis, pedagogas, žurnalistas, poetas, esperantininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.

Mirė 1966 07 22 Pravieniškėse (Kaišiadorių r.), palaidotas Rumšiškėse.

Mokėsi Taujėnų, Deltuvos pradžios mokyklose, 1908 baigė Ukmesrgės triklasę mokyklą. Tais pačiais metais, nesėkmingai mėgino stoti į Seinų dvasinę seminariją.

Dirbo ir bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, Šv. Kazimiero draugijos, „Šaltinio“ bendrovės veikloje. Vėliau baigė Veiverių mokytojų seminariją. Domėjosi kraštotyra, tautosaka, leksikologija, poezija, vadovavo chorams ir vaidintojų būreliams, pastariesiems rašė scenos vaizdelius.

Pedagoginė veikla: Pedagoginę karjerą pradėjo Pirmojo pasaulinio karo metais Seinų krašte, Bubelių pradinėje mokykloje (1915-1917).  1915 atvyko į Vilnių, dirbo dienraščio „Viltis“ redakcijoje. 1917 gavo leidimą Seinuose steigti „Žiburio“ gimnaziją. Lenkams užėmus Seinus pasitraukė į Lazdijus, kur dirbo pedagoginį darbą bei buvo išrinktas savivaldybės vadovu. 1927 Kėdainių  pradinės mokyklos vedėjas, vėliau Ugoniškių pradinės mokyklos, Pamiero, Kulvos mokyklų mokytojas mokytojas, o po Antrojo pasaulinio karo   – Kaišiadorių apskr. švietimo skyriaus inspektorius. Pedagoginę veiklą baigė Pravieniškių septynmetėje mokykloje, kuri 1996 02 22 pavadinta jo vardu. Keletą metų buvo Lietuvos Katalikų mokytojų sąjungos pirmininku.

Gilinosi į esperanto kalbą, bendradarbiavo Lietuvos, Austrijos ir Čekoslovakijos esperantininkų spaudoje. apie esperanto kalbą skaitė visuomenei paskaitas, taip pat ir per Lietuvos radiją, dalyvavo Tarptautiniame katalikų esperantininkų kongrese Graze (Austrija).

Žurnalistinė veikla: 1906-1914 dirbo laikraštyje „Šaltinis“ ir jo priede „Šaltinėlis“,  kur jam buvo patikėta redaguoti žinomų Lietuvos intelektualų rašinius. Nepriklausomojoje Lietuvoje redagavo ir kitus spaudinius: 1920-1923 savaitraštį „Tėvynės sargas“ ir jo priedą „Angelas sargas“, 1921–1923 žurnalą „Lietuvos mokykla“ (buvo vyr. redaktorius), 1923–1933 vaikų žurnalą „Žvaigždutė“. 1934-1940 Kėdainiuose redagavo savo įsteigtą vaikų žurnalą „Kregždutė“. Kūrė eiles ir publicistinius straipsnius, kuriuos skelbė leidiniuose  „Nedėldienio skaitymai“, „Draugija“, „Šaltinis“, „Viltis“, „Vainikas“, „Spindulys“, „Raseinių balsas“, „Lietuvos mokykla“ ir kt. Pasirašydavo Tijūnos sūnaus, Draugo J. ir kitais slapyvardžiais.

Mokytojo Tijūnaičio paruošta kraštotyrinė monografija „Kėdainiai savo vietovardžiuose“ liko rankraštyje, o kita surinkta medžiaga buvo perduota Varšuvos bibliotekininkei Barborai Vileišytei, kuri didžiąją jos dalį panaudojo knygoje „Kultūrinė Seinų spaustuvės veikla“ (1968 išleido Lietuvos Katalikų Mokslo Akademija).

Politinė veikla: 1917  09 18-23 d. Vilniuje sušauktoje Lietuvos konfederacijoje atstovavo Seinus, komisijos konferencijos medžiagai tvarkyti narys. 1918 pirmasis nepriklausomos Lietuvos Seinų apskr. viršininkas, vėliau Seinų apskr.. valdybos pirmininkas. 1920 05 15. –  1922 11 13 Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. Rengė Lietuvos švietimo sistemos pertvarkymą, ruošė įstatymų projektus. 1922 11 13 – 1923 03 13 Pirmojo Seimo narys, 1924 06 05 – 1926 06 02 Antrojo Seimo narys.

Bibliografija: Lietuvos atgijimas (1911), „Tarptautinė kalba esperanto: vadovėlis lietuviams“ (1912), „Vidurinių amžių istorija“ (6 kn., 1912-1914), „Mūsų pasakos“ (1958). „Mįslės“ (1958).

 Šaltiniai: „Žurnalistikos enciklopedija“, Vilnius, 1997, p. 521; Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 23, Vilnius, 2013, p. 753-754.