Naujienos

Bibliotekoje – dvi naujos Kėdainių kūrėjų knygos



Spalio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje pristatytos dvi naujos kėdainiečių literatų knygos. Tai Rasos Stankevičienės eilėraščių knyga „Tas visa merkiantis lietus“ (išleido „Kauko laiptai“) bei Vitolio Laumakio prozos ir eilėraščių knyga „Toptelėjimai“ (išleido „Spaudvita“).
 
Kėdainių krašto garbės piliečio, Kėdainių krašto kultūros premijos laureato Vitolio Laumakio „Toptelėjimai“ – tai paties autoriaus „parapublicistika“ vadinami įvairios apimties prozos tekstai (esė, tezės, trumpi aforizmai) ir pluoštas eilėraščių. Tekstai parašyti autoriui būdingu ironišku, kandžiu stiliumi.
Knygoje daug emocinio ir intelektualinio krūvio, vyrauja aktualios laikmečio (laikotarpio po Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų) įžvalgos politikos, sociologijos, kultūros temomis. Autorius kritikuoja dorovės, moralės nuosmukį, išsako susirūpinimą dėl Lietuvos, tautos, kultūros ateities, leidžiasi į Kėdainių tapatybės paieškas. Tai tarsi Lietuvos ir Kėdainių istorijos metraštis – skausmingas, kartais kandus, taiklus ir rimtas.

.............................
 
Poetės Rasos Stankevičienės eilėraščių knyga – antroji jos kūrybiniame kraityje. Su literate, žurnaliste Zita Zokaityte 2000 m. yra išleidusi poezijos knygelę „Rasazita“. Autorės kūryba publikuojama Kėdainių literatų klubo „Varsna“, respublikiniuose almanachuose, rajono ir kitoje spaudoje.
Rasos Stankevičienės eilėraščių lyrinė subjektė nemaištaudama priima besikeičiantį pasaulį, vis atsigręždama į tai, kas brangiausia – namus, artimuosius, ją supančią aplinką, pagaliau į save pačią. Labiausiai aplinkos kaita jaučiama per skirtingų metų laikų, mėnulio fazių stebėjimą, o glaudus ryšys su gamta neatsiejamas nuo namų ilgesio ir suvokimo, kad nieko geriau už juos neturėta. Prilygti galėtų tik lietaus muzika.
Kodu į eilėraščius „Tas visa merkiantis lietus“ tampa pratarmė, kurioje autorė iš jautriausių, labiausiai atmintin įsirėžusių vaikystės epizodų dėlioja asmenybės formavimosi mozaiką, kurioje ryškiausiomis spalvomis sužėri gamta, daiktai, žmonės. „Toji Žemaitynė – tarsi kraičio skrynia“, – apie gimtinę pratarmėje rašo Rasa Stankevičienė, o skaitytojai tarsi kviečiami versti knygos puslapius toliau ir stebėti, pajusti, sugerti tuos lobius, kuriuos iš kraičio skrynios vieną po kito traukia ir į eiles suguldo autorė...

0001_139891430_1769468369878436_6874781935251539732_n_1666617950.jpg