Naujienos

 

Susitikimą su ilgamečiu Žemdirbystės instituto mokslininku inspiravo ne tik aktuali tausojančios žemdirbystės tema, bet ir šventiškas įvykis – šiemet Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir jos vardo garsinimą pasaulyje prof. habil. dr. A. Svirskiui įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus apdovanojimą.

 

Tad šia proga pasveikinti ir pagerbti mokslininką į bibliotekos kiemelį susirinko bičiuliai, buvę bendražygiai Algimantas Dagys, Petras Baguška ir kiti; rajono meras Valentinas Tamulis, Seimo narė Jurgita Sejonienė, bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė bei darbuotojos, kėdainiečiai.

 

Prie stilizuoto apvalaus stalo plėtojosi šiltas pokalbis apie sunkų ir įdomų mokslininko gyvenimo kelią, plačius visuomeninius interesus, Šveicarijoje, Olandijoje, Vokietijoje pasisemtą ekologinio ūkininkavimo patirtį, profesinius pasiekimus.

 

1967 m. A. Svirskis baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1965–2008 m. dirbo Žemdirbystės institute, 1973–93 m. Ankštinių žolių laboratorijos, 1998–2004 m. Žolių selekcijos skyriaus vedėjas; profesorius (2005 m.), 13 metų dėstė Šiaulių universitete. Mokslinių tyrimų sritis – augalų selekcija ir sėklininkystė, ekologinė žemdirbystė. Paskelbė 207 mokslinius ir apie 200 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Vienas ir su bendraminčiais sukūrė 15 augalų veislių (burnočių, sorų, dobilų).

 

Už liucernų veislės „Žydrūnė“ sukūrimą A. Svirskiui įteiktas VLŪP aukso medalis ir prof. D. Rudzinsko premija. 2008 m. įteikta akad. J. Kriščiūno premija už įvairių augalų rūšių veislių sukūrimą.

 

Iki šiol svečias aktyviai domisi bei pasisako aktualiais žemės ūkio klausimais. Jo dėmesio centre – ekologinė, tausojamoji žemdirbystė.

 

Prof. habil. dr. A. Svirskį ypač jaudina situacija, kurioje šiandien atsidūrė pasaulis dėl Ukrainoje sukelto karo. „Dirvožemis yra pats brangiausias turtas. Jeigu Ukrainoje sunaikintų derlingą jo sluoksnį – kiltų badas. Šiuo metu pasaulyje gyvena 8 milijardai gyventojų, apie milijardas iš jų neturi geriamo vandens. Klimatas keičiasi, du trečdaliai Europos šiemet kenčia nuo didelės sausros. Oro ir vandens tarša, pabėgėlių krizė, trąšų krizė – matote, kokios sudėtingos situacijos. Ir jeigu tie milijardai, kurie dabar iššvaistomi tam beprasmiam karui, būtų panaudoti gamtosaugai, būtų viskas tvarkoje“, – kalbėjo mokslininkas.

 

Mokslininkas pabrėžė, jog alindami dirvožemį mes patys kertame šaką, ant kurios sėdime. Kaip išeitį jis nurodė biologinės įvairovės išsaugojimą, natūralių pievų atkūrimą, tausojamąją žemdirbystę, kurios esmė – ekologinių ir ekonominių tikslų pusiausvyra.

 

Kėdainiečiai taip pat pasinaudojo proga susitikti su ilgamečiu agronomu ir paklausti patarimų. Ypač žmones domino burnotis. „Burnotis – maistas ir vaistas. Jo sėklos labai vertingos, turi daug baltymų, o svarbiausia – skvaleno, kuris yra antivėžinis. Sėklas galima sumalti miltais, dėti į kiekvieną sriubą po du-tris šaukštus“, – pasakojo mokslininkas.

 

Pavaišinęs pikantiška burnočių užtepėle, mokslininkas visiems norintiems padalijo sėklų auginimui. Besidomintieji burnočio nauda ir receptais gali apsilankyti bibliotekoje ir pavartyti prof. habil. dr. A. Svirskio knygą „Burnočiai – pašaras, maistas, vaistas“.