Naujienos

Ekskursijos dalyviai iš bibliotekos kiemelio keliavo rudenėjančia Nevėžio pakrante, Didžiosios Rinkos aikšte, Česlovo Milošo, Didžiąja ir kitomis gatvėmis.

Kalba, raštas, religinė ir grožinė literatūra – šias kategorijas žyminčių ženklų pusantros valandos trukmės maršrute gausu. Tai žmonės, pastatai, gatvių pavadinimai, paminklai, materialūs ir tik istorinėje atmintyje saugomi faktai. Istorikės A. Pečiulytės sumaniai sudėliotame maršrute – dvi dešimtys asmenybių nuo XVI a. iki šių dienų autorių.

Maršrutas aprėpia Kėdainių krašte gimusius ar gyvenusius, dirbusius, kūrusius žmones, vienaip ar kitaip susijusius su kalba, knyga, lietuviško žodžio sklaida.

Šios literatūrinės kelionės metu prisimintas vienas iš lietuvių raštijos kūrėjų Mikalojus Daukša, vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų Jurgis Lebedys, Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis Telega, su bendraminčiais išleidę „Knygą nobažnystės krikščioniškos“, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas. Apžvelgti ir naujosios kartos rašytojų Undinės Radzevičiūtės, Sonatos Dirsytės kūriniai.

Prisiminti ir rašytojai Juozas Paukštelis, Justinas Pilyponis – prozininkas, vienas iš nuotykinės, detektyvinės ir fantastikos žanro lietuvių literatūros pradininkų.

Maršrutas vedė ir iki pastato Č. Milošo gatvėje, kur  buvo įsikūrusi Movšovičiaus ir Kagano spaustuvė. Čia buvo spausdinamos knygos jidiš, hebrajų ir lietuvių kalbomis. Manoma, kad šioje spaustuvėje buvo spausdinami du žurnaliukai, kurie buvo skirti vaikams: „Žvaigždutė“ ir „Kregždutė“, kuriuos redagavo Stasys Tijūnaitis. Nuo 1926 m. čia pradėtas spausdinti laikraštis „Kėdainių garsas“.

Būtent Kėdainiuose 1843 m. gimė rašytojas, mąstytojas, švietimo sąjūdžio iniciatorius, vienas iš pagrindinių palestinofilų sąjūdžio Rusijoje Hovevei Cion vadovų Mozė Leiba Lilienbliumas.

Dar viena stotelė – Šv. Juozapo bažnyčia, šalia kurios stovi kryžius Lietuvos katalikų bažnyčios kankinei Adelei Dirsytei, krikščionei pasaulietei, mokytojai, garsiosios tremtinių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorei.

Literatūrinė kelionė baigiasi prie Kėdainių šviesiosios gimnazijos, sukuria susiję daug garsių asmenybių. Viena jų – matematikas, karinių įtvirtinimų inžinierius, asmeninis kunigaikščio Jonušo Radvilos gydytojas Adomas Freitagas Torūnietis – knygos „Karo architektūra autorius.

Ir tai – dar ne visi faktai, kuriuos galima sužinoti per ekskursijas „Literatūriniai Kėdainiai“, į kurias kviečiame spalio 14 ir 19 dienomis, nuo 15 val. Registracija vyksta tel. 8 640 39 492.

Šios nemokamos ekskursijos yra bibliotekos vykdomo projekto „(Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir Kėdainių literatūros istoriją“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija.