Naujienos

Parodos „Esperanto kalba" atidarymas



Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, Didžiosios Rinkos a. 5, galerijoje "Arka"  spalio 11d. 16 val.vyks parodos atidarymas  ESPERANTO KALBA. Dalyvaus Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas.

LIETUVOS     ESPERANTININKŲ   SĄJUNGAI     -     100     METŲ

 

Tarptautinė Esperanto kalba Lietuvoje užgimė praėjus vos trejiems metams po jos pirmojo vadovėlio paskelbimo Varšuvoje ( 1887 m. ). Lietuvos esperantininkų sąjunga praėjus vos metams nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo įkurta 1919 metų rugpjūčio 20 d.  Kaune, bankininko ir žymaus esperantininko Pauliaus MEDEMO bute. Sąjunga įregistruota Kauno miesto Savivaldybėje 1919 m. gruodžio 10 d. Jos kūrėjas ir pirmasis jos vadovas buvo  žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, prelatas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas , mokslininkas, pirmojo tarptautinės esperanto kalbos vadovėlio lietuviams ( dėl carinės valdžios spaudos draudimo Lietuvoje 1890 m. išleisto Tilžėje ) autorius ir pirmasis esperantininkas Lietuvoje profesorius Adomas JAKŠTAS-Aleksandras DAMBRAUSKAS.      

Ši visuomeninė organizacija 1919-1940 metais buvo viena aktyviausiai tuometinėje Lietuvoje veikusių tokio pobūdžio organizacijų. Žurnalas „Litova stelo“ skelbė, jog 1938 metais Lietuvoje buvo  880 organizuotų esperantininkų 76 Lietuvos vietovėse. Buvo leidžiamos knygos, žurnalas, organizuojami esperanto kalbos kursai, daugelyje miestų veikė aktyvios esperantininkų draugijos.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga kaip ir didžioji dauguma organizacijų okupacinės valdžios buvo likviduota, o pati esperanto kalba buvo iš esmės uždrausta. Esperantininkai buvo įtraukti į taip vadinamų tarybinės liaudies priešų sąrašą, kuriuos būtina ištremti ar kitaip izoliuoti ar net fiziškai likviduoti. Tik 1956 metais po Stalino mirties žodis Esperanto jau nebebuvo tabu sovietinėje Lietuvoje ir visoje tuometinėje Tarybų Sąjungoje. Tačiau esperantininkai dėl savo sunkiai kontroliuojamų ryšių su užsienio šalimis ir tada buvo tik toleruojami, bet jų veiklai iki pat atgimimo periodo buvo daromos įvairios kliūtys ir jų veikla buvo visaip slopinama.

Prasidėjus atgimimui Lietuvoje 1988 m. ši visuomeninė organizacija viena iš pirmųjų dar  tarybinėje Lietuvoje buvo atkurta Kaune.

Per tris dešimtmečius ši atkurtoji visuomeninė organizacija tapo viena iš rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje.

Pagrindiniai Lietuvos esperantininkų sąjungos naujausio veiklos periodo pasiekimai yra šie:

1.1989 metais, t.y. dar tarybinėje Lietuvoje, Lietuvos esperantininkų sąjunga kolektyvine nare įstojo į Pasaulinę esperantininkų sąjungą ( Universala Esperanto-Asocio – UEA ) turinčią konsultacinį statusą prie UNESCO, kurios būstinė yra Roterdame, Nyderlanduose.

2.1991 metais buvo atkurtas 1922-1940 metais  leistas išeinantis kas du mėnesius žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“ ( Lietuvos žvaigždė ), kurio įkūrėjas ir pirmasis redaktorius buvo tas pats Aleksandras DAMBRAUSKAS. Žurnalas yra platinamas apie 50-yje pasaulio šalių.

3.Lietuvos esperantininkų sąjunga perėmė nuo 1959 m. kasmet organizuotų paeiliui Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje Baltijos esperantininkų dienų Lietuvoje organizavimą, kuriose paprastai dalyvauja po 300 - 500 esperantininkų iš 30 Europos ir kitų pasaulio šalių. Iki šiol Lietuvoje organizuoti 18 tokių tarptautinių renginių. Šiais metais Panevėžyje įvyko jau 55-osios Baltijos esperantininkų dienos, kuriose dalyvavo 450 esperantininkų iš 37 pasaulio šalių.

4.1991 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatlygintinai perdavus neterminuotai naudotis  Lietuvos esperantininkų sąjungai pastatą Kaune, L.Zamenhofo g. 5, šiame pastate glaudžiai susijusiame su esperanto kalbos kūrėjo Liuviko ZAMENHOFO gyvenimu ir veikla įkurti visame pasaulyje žinomi Lietuvos esperantininkų namai , kuriuose įsikūrė Lietuvos esperantininkų sąjungos būstinė, unikali literatūros esperanto kalba biblioteka turinti per 10000 pavadinimų knygų, esperantininkų veiklos Lietuvoje archyvas, esperanto kalbos mokymo centras, leidybos centras, žurnalo redakcija, turizmo agentūra, svečių kambariai ir kt. Kuriamas L.Zamenhofo ir esperantininkų veiklos Lietuvoje muziejus.

5.1998 metais Lietuvos esperantininkų sąjungos rūpesčiu Veisiejuose yra pastatytas ir atidengtas paminklas esperanto kalbos autoriui Liudvikui ZAMENHOFUI. 2005 metais Vilniuje viena gatvė pavadinta Liudviko ZAMENHOFO vardu.

6. 1999 metais įkurtas Lietuvos esperantininkų sąjungos skyrius Vilniuje.

7. 1996 - 2008 metais Lietuvos esperantininkų sąjungos kvietimu Lietuvoje lankėsi Pasaulinės esperantininkų sąjungos prezidentai prof. Lee CHONG-YEONG  ( Pietų Korėja ), prof. Renato CORSETTI ( Italija ), generalinis direktorius Osmo BULLER ( Suomija ) , kurie be kitos programos susitiko su Lietuvos Respublikos prezidentais Algirdu BRAZAUSKU., Valdu ADAMKUMI, Seimo pirmininkais Česlovu JURŠĖNU, Artūru PAULAUSKU, tuometiniais užsienio reikalų, kultūros, švietimo ir mokslo ministrais ir kitais aukštais Lietuvos pareigūnais.

8.Savo nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla Lietuvos esperantininkų sąjunga pasiekė, kad 2005 metais Lietuvoje būtų organizuotas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Šis kongresas iki šiol lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek pagal dalyvių skaičių ( 2344 asmenys ), tiek pagal atstovautų valstybių skaičių ( 63 pasaulio šalys ), tiek pagal trukmę ( liepos 23-30 dienomis ) . Kongreso globėjas buvo Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas ADAMKUS. Sveikinimą kongresui atsiuntė tuometinis UNESCO generalinis direktorius Koichiro MATSURA. Kongreso Garbės komitetą sudarė 30 iškiliausių mūsų šalies žmonių, pvz.  tuometinė Europos komisijos narė Dalia GRYBAUSKAITĖ, tuometinis Europos žmogaus teisių teismo teisėjas prof. Pranas KŪRIS, akademikas Benediktas JUODKA,  prof. Vytautas LANDSBERGIS, poetas Justinas MARCINKEVIČIUS, operos dainininkas Virgilijus NOREIKA, akademikas Zigmas ZINKEVIČIUS ir kiti. Kongreso proga buvo išleistas specialus pašto ženklas.

9.2008 metais Lietuvos esperantininkų sąjunga kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga Vilniuje labai sėkmingai organizavo prestižinį tarptautinį renginį pasaulinį esperantininkų-žurnalistų kongresą , kuriame dalyvavo  per 250 asmenų iš 40 pasaulio šalių. Renginio globėjas buvo tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas KIRKILAS.

10. Lietuvos esperantininkų sąjunga dar organizavo visą eilę mažesnių tarptautinių esperantininkų renginių ( 65-ąjį tarptautinį SAT-kongresą Kaune, 8-ąją tarptautinę medikų-esperantininkų konferenciją Kaune,  tarptautinę konferenciją esperanto kalbos mokymo metodikos klausimais Kaune, 2-ąjį Europos esperantininkų forumą Kaune, 11-ąjį tarptautinį ekumeninį esperantininkų kongresą Kaune, 57-ąjį tarptautinį esperantininkų-katalikų kongresą Kretingoje, 38-ąją tarptautinę mokytojų-esperantininkų konferenciją Kaune, 71-ąjį tarptautinį aklųjų esperantininkų kongresą Vilniuje, 36-ąjį tarptautinį vaikų esperantininkų kongresėlį Vilniuje ir kt.

11. 2005 metais Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose Lietuvos esperantininkų sąjunga organizavo tarptautinį 4-ąjį NITOBE-simpoziumą tema „Kalbiniai-politiniai Europos sąjungos plėtros aspektai“, kuriame dalyvavo per 100 žymių Europos politikų, kalbinės politikos mokslininkų, visuomenės veikėjų iš daugiau nei 30 pasaulio šalių.

12.Lietuvos esperantininkų sąjunga itin aktyviai dirba leidybos srityje. Jai organizuojant ir koordinuojant įvairiose prestižinėse Lietuvos leidyklose ( „Alma Littera“, „Baltos lankos“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Ryto Varpas“ ir kt. )   2000-2010 metais buvo išleita per 100 fundamentalių knygų esperanto ir lietuvių kalbomis esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos, ir esperantologijos, tarptautinės kalbos problematikos klausimais, grožinės literatūros kūrinių, pažintinių knygų apie Lietuvą ir pan. 2018 m. artėjant Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-mečiui bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centru išleistas akademinis kapitalinis Petro ČELIAUSKO ir Konstantino PUODĖNO didelės apimties „Didysis lietuvių-esperanto kalbų žodynas“ ( 45000 žodžių, 816 puslapių ).

13.Lietuvos esperantininkų sąjunga taip pat aktyviai ir nuoseklai dirba esperanto kalbos mokymo srityje. Jos organizuojamuose kursuose įvairiuose Lietuvos miestuose per pastaruosius metus baigė per 5000 asmenų. Buvo pakviesti dėstytojai iš Australijos, Brazilijos, Bulgarijos, Lenkijos, Slovakijos.

14.Lietuvos esperantininkų sąjunga savo sisteminga veikla pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 metais ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ ( Gulbė ) , 1997 metais Lietuvos esperantininkų sąjunga gavo tarptautinio Grabovskio fondo premiją. 2003 metais  Lietuvos esperantininkų sąjunga buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje ir gavo prizą „Trofeo Fyne“.

15.Lietuvos esperantininkų sąjunga daug dirba visuomenės švietimo, edukacinėje srityje informuodama apie tarptautinės kalbos problematiką, savo veiklą visose pagrindinėse veiklos kryptyse, esperantininkų sąjūdžio esmę ir prasmę. Organizuojamos paskaitos, straipsniai ir interviu spaudoje, dalyvaujama televizijos ir radijo laidose ir kt.

16.Lietuvos esperantininkų sąjungos vadovai ( Povilas JEGOROVAS, Audrys ANTANAITIS, Vytautas ŠILAS ir kiti ) yra nuolat renkami į įvairių tarptautinų esperantininkų organizacijų vadovybę. Trys žymūs Lietuvos esperantininkai ( Petras ČELIAUSKAS, Telesforas LUKOŠEVIČIUS, Antanas MEKYS ) yra išrinkti Pasaulinės esperantininkų sąjungos Garbės nariais.

17.Lietuvos esperantininkų sąjunga nuolat plečia ir puoselėja tarptautinius ryšius. Gausios Lietuvos esperantininkų delegacijos dalyvauja kasmetiniuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose pasaulio šalyse, Europos esperantininkų kongresuose, daugelyje kitų tarptautinių renginių, prisideda prie tų renginių programos.

18.Lietuvos esperantininkų sąjunga savo veiklai įvairiais laikotarpiais yra gavusi ženklią finansinę paramą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus ir Kauno savivaldybių, įvairių fondų ir kt.

19.Europos komisijos narys esperantininkas Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS 2016 m. liepos 28-29 dienomis dalyvavo Slovakijos Nitros mieste vykusioje tarptautinėje konferencijoje tema „ Kalbinės komunikacijos perspektyvos Europos sąjungoje“ ir skaitė pagrindinį pranešimą esperanto kalba. Ši konferencija buvo įtraukta į Slovakijos pirmininkavimo Europos sąjungai renginių programą. Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS 2017 m. birželio 2-4 dienomis Vokietijos mieste Freiburge dalyvavo Europos esperantininkų konferencijoje, skirtoje Liudviko ZAMENHOFO mirties 100-metų paminėjime, ir pasakė programinę kalbą. Jam yra suteiktas Europos esperantininkų sąjungos Garbės nario vardas, o 2018 m. jis yra išsrinktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos Garbės globėjų komiteto nariu.

20.Šiuo metu Lietuvoje yra per 6000 aktyvių esperantininkų.Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Lietuvos esperantininkų sąjunga šiuo metu yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų Lietuvoje, turi didelį pripažinimą ir autoritetą šalyje ir užsienyje.

Lietuvos esperantininkų sąjunga yra visuomeninė organizacija, vienijant šią kalbą mokančius bei ją platinančius žmones, o taip pat palaikančius tarptautinės kalbos idėją asmenis. Pagrindiniai organizacijos tikslai yra aiškinti tarptautinės kalbos problemos buvimą ir tokios kalbos būtinumą, populiarinti tarptautinę esperanto kalbą, organizuoti jos mokymą, skatinti šios kalbos naudojimą įvairiose gyvenimo sferose, platinti žinias apie Lietuvą užsienio esperantininkų tarpe.

Tarptautinė esperanto kalba yra unikalus reiškinys pasaulio mastu. Su Lietuva savo gyvenimu ir veikla susijęs tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris ZAMENHOFAS, kuris yra vienas žymiausių pasaulio litvakų,  tikėjo, jog ši kalba suartins tautas, įneš į pasaulį taiką, paskatins tautas pažinti viena kitą ir bendradarbiauti. Esperanto kalba yra sukurta tam, kad palengvintų bendravimą įvairių tautų žmonėms, padarytų šį bendravimą lygiateisį ir demokratišką. Ši kalba jau egzistuoja  130 metų ir per tą laiką įrodė esanti tikrai gyva kalba, kuria galima perteikti pačias subtiliausias mintis. Dabar daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba,  tinkančia tiek poezijai, tiek mokslui, tiek filosofijai, tiek prekybai, tiek susirašinėjimui, tiek kitiems žmonių poreikiams. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

„Idėjos, jei didžios, nemiršta kaip žmonės“  - sakė žymusis lietuvių kunigas ir lietuvių literatūros klasikas Maironis. Ir tarptautinės kalbos idėja, kurią įkūnija Esperanto kalba, gyvuoja ir gyvuos ateityje nepaisant politinių perturbacijų, ekonominių sukrėtimų, didžiųju kalbų ekspansijos.

Keletas citatų apie esperanto

Lumiere Louis (Lui Liumjeras)
Kinematografijos pionierius
Esu įsitikinęs, kad visuotinis esperanto paplitimas turėtų pačių teigiamiausių pasekmių tarptautiniams santykiams ir pasaulinės taikos sukūrimui. Tačiau tam būtina įtraukti jos mokymą į mokyklų programas.


Vigdis Finnbogadottir (Vigdis Finbogadoutir)

Islandijos Respublikos prezidentė (1980 – 1996)

Jau atėjo metas skirtingomis tautomis suprasti, kad neutrali kalba jų kultūrai galėtų padėti pastatyti užtvarą, apsaugančią nuo monopolinės vienos ar dviejų kalbų įtakos, kuri, kaip matome, kasdien tampa vis akivaizdesnė. Aš nuoširdžiai trokštu, kad esperanto kuo griečiau žengtų pirmyn tarnaudama visoms pasaulio tautoms.

dr. William Edward Collinson (Viljamas Edvardas Kolinsonas 1889 – 1969)

Anglų kalbininkas ir filologas
Nepaprastas esperanto natūralumo ir stiliaus vieningumo įspūdis, man regis, kyla iš to, kad ji gimė didžiuliu kalbos talentu apdovanoto žmogaus galvoje; tai ne koks nors sterilus nepraktiškų mokslininkų komiteto kompromisas.Ypač pastebėtina, kad ji jau atlaikė ilgametį išbandymą ir visiškai atitinka jai keliamus reikalavimus. Nors ją ir lengva išmokti, vertėtų ją studijuoti kantriai ir įsigilinus.Idealistinis judėjimo, norinčio užtikrinti Tarptautinei kalbai pripažinimą, siekis – tautų brolybė – yra savaime suprantamas ir nereikalauja komentarų.


Romain Rolland (Romenas Rolanas 1866 – 1944)

1915 m. Nobelio literatūros premijos laureatas
Tam, kad tautos išgirstų viena kitą, pirmiausia reikia, kad jos klausytųsi viena kitos. Esperanto galėtų grąžinti klausą šiems kurtiesiems, kurių kiekvienas ištisus šimtmečius slėpėsi už savo kalbos sienų.


Adomas Dambrauskas – Jakštas

Katalikų filosofas ir publicistas, dvasininkas
Su iszradimu geležinkeliu, garlaiviu ir telegrapu, kada terptautiszki žmoniu susineszimai pasidare kaskart tankesni ir kada pervažiavimas keliu karaliszcziu per vieną nedėlią ir susikalbėjimas vienoj' valandoj' per szimtą miliu stojosi daigtais kasdieniniais, atsirado reikalas terptautiszkos kalbos, kuri budama viena dėl visu tautu, duotu kiekvienam apszviestam žmogui lengvą pragumą susisznekėti ir susirasziti su visais svetimtaucziais. (kalba netaisyta)

Bertha von Suttner (Berto fon Sutner 1843 – 1914)

Austrų pacifistė, Nobelio taikos premijos laureatė.
Esperanto yra svarbiausia augančio internacionalizmo, sujungsiančio pasaulio tautas į taikingą sambūrį priemonė. Šios kalbos kaip privalomojo dėstomo dalyko įvedimas į visas mokyklas - yra pats pirmiausias tikslas, kurio reikia siekti.

Wilhelm Friedrich Ostwald (Vilhelmas Frydrichas Ostvaldas)

Vokiečių fizikas, chemikas ir filosofas, Nobelio chemijos premijos laureatas.
Prieš kurį laiką pradėjau gilintis į visuotinės pagalbinės (pasaulinės) kalbos problemą ir šiuo požiūriu man didelį įspūdį paliko galimybė patvirtintį energetinį imperatyvą... Dėl šios priežasties savo paskaitoje pačiomis gyviausiomis spalvomis pavaizdavau pažangą, kurią galėtų pasiekti žmonija, priėmusi tokią pagalbinę kalbą, kuri turėtų ne nustelbti nacionalines kalbas, o tarnauti kaip kalbinių sienų nepaisanti tarptautinio bendravimo priemonė.


Alfred Hermann Fried (Alfredas Hermanas Frydas 1864 – 1921)

Nobelio taikos premijos laureatas
Esu tvirtai įsitikinęs, kad pasitelkus esperanto, pagalbinės kalbos klausimas yra visiškai išspręstas [...] Bet koks judėjimas už pasaulinę taiką turi susitelkti prie šio vienintelio tikslo: visuotinio esperanto pripažinimo. [...] Intelektualai turėtų atlikti savo garbės pareigą atnešdami dr. Zamenhofo tarptautinei pagalbinei kalbai pergalę.

Edvardas VII

Anglijos karalius
Manau, kad esperanto yra didžiulis gėris žmonijai, ir linkiu jai kuo greičiau sulaukti kuo didžiausios sėkmės.

Friedrich Nietzsche (Frydrichas Nyčė)

Frydrichas Nyčė, kuris prieš tapdamas filosofu buvo kalbininkas ir dirbo filologijos katedroje Bazelio universitete nuo 1869 m. 1878 m., tais pačias metais, kai Liudvikas Zamenhofas su draugais šventė lingve universala gimimą, vokiečių filosofas rašė savo veikale Menschliches, allzumenschliches (Žmogiška, labai žmogiška):

Keleto kalbų mokymasis pripildo atmintį žodžių, užuot pripildęs faktų ir idėjų, ir dėl to kiekvienas žmogus gauna tik tam tikrą ribotą turinio kiekį. Tačiau žmonių prekybiniams ryšiams su kiekviena diena tampant vis kosmopolitiškesniems [...], tenka pripažinti, kad kelių kalbų mokymasis šiuo metu yra neišvengiama liga, kuri pasiekusi kritinę ribą, privers žmoniją surasti vaistą nuo jos.

O labai tolimoje ateityje visame pasaulyje bus nauja dirbtinė kalba, kuri pirmiausia tarnaus kaip bendravimo priemonė prekyboje, po to intelektualiniuose santykiuose – tai taip pat tikra kaip ir tai, kad kada nors egzistuos oro navigacija.

Antraip kam gi tada kalbininkams būtų reikėję ištisą šimtmetį studijuoti kalbos dėsnius ir nustatinėti tai, kas kiekvienoje kalboje būtiniausia, naudingiausia ir labiausiai vykę?

Čia nepasisakoma konkrečiai apie esperanto

Levas Tolstojus
Rusų rašytojas
Laiko išmokti esperantui reikia labai mažai, o mokymosi rezultatai potencialiai tokie puikūs, jog joks išsilavinęs žmogus negalėtų atmesti tokios mokymosi galimybės.

Élisée Reclus (Elizė Rekliu 1830 – 1905)

Geografas (L' Homme et la Terre [Žmogus ir Žemė])

Ši nauja kalba jau plačiai vartojama; ji funkcionuoja kaip žmogaus mąstymo organas, nors jos kritikai bei priešininkai vis kartoja tarsi akivaizdžią tiesą, esą kalbos niekuomet nebuvusios dirbtiniai kūriniai ir jas turi sukurti pats tautų gyvenimas, jų įgimtas genijus. Tiesa tai, kad visų kalbų šaknys iš tiesų glūdi pirmapradėje dirvoje, esperanto visu savo žodynu liudija esanti naujas nesugriaunamas pavyzdys. [..]

Esperanto išradėjas ir tie, kurie visose pasaulio šalyse jį energingai palaiko, niekada nereiškia užmačių pakeisti egzistuojančias kalbas, turinčias ilgą ir gražią literatūros bei folosofijos praeitį; jie siūlo priemonę bendram sisitarimui tarp tautų pasiekti kaip paprasčiausią pagalbinį nacionalinių kalbų įrankį.

Willy Brandt (Vilis Brandtas 1913 – 1992)

Vokietijos kancleris, 1971 m. Nobelio taikos premijos laureatas

Kalbų įvairovė yra viena rimčiausių kliūčių tautų tarpusavio supratimo ir draugystės kelyje. Tarptautinė esperanto kalba jau seniai sėkmingai bando įveikti šią kliūtį. Esperanto sėkmę pripažino UNESCO. Jungtinės Tautos pageidautų, kad dr. Zamenhofo pradėtas darbas būtų tęsiamas. Bendradarbiavimas siekiant pagerinti tarptautinius santykius turėtų būti pagrindinis kiekvieno politiškai aktyvaus žmogaus uždavinys. Draugiškas skirtingų tautų žmonių tarpusavio supratimas padeda politikai atlikti savąjį uždavinį: sukurti taiką

Edward Sapir (Eduardas Sapiras 1884 – 1939)

Amerikiečių kalbininkas

Logiškas tarptautinės kalbos poreikis naujaisiais laikais keistai kontrastuoja su abejingumu ir priešiškumu, be kurio dauguma žmonių neapsieina vertindami jos galimybes. Ligšioliniai mėginimai išspręsti šią problemą, iš kurių didžiausią pasisekimo mastą, ko gero, pasiekė esperanto, palietė tik nedidelę dalį žmonių.

Priešinimasis tarptautinei kalbai yra menkai logiškai bei psichologiškai pagrindžiamas. Tariamas tokios kalbos kaip esperanto ar kurios nors kitos iš pristatytų panašių kalbų dirbtinumas yra absurdiškai perdėtas, kas nebūtų paimta iš bendro žodžių bei formų, nuolatos besiplėtojančių Europoje, sandėlio.

André Martinet (Andrė Martinė 1908 – 1999)

Sorbonne' os universiteto profesorius;

Kalbininkas, diachroninės fonologijos kūrėjas

Tarptautinio bendravimo kalbos problema šiuo metu pasireiškia kaip konfliktas tarp planinės kalbos esperanto, apie kurią žinome, jog jos funkcionavimas visiškai tenkina jos vartotojus, ir hegemoninės nacionalinės kalbos, kokia, kaip žinome, yra anglų kalba.

Umberto Eco (Umbertas Ekas)

Semiotikas, Bolonijos universiteto ir Prancūzijos kolegijos profesorius, romanų Rožės vardas (ekranizuoto) ir Fuko švytuoklė autorius.

Esperanto istorija ir ideologija man atrodo įdomūs reiškiniai: būtent čia yra jos nepažintoji pusė. Paprastai žmonės suvokia esperanto tik kaip priemonę ir nieko nežino apie tą idėjinį polėkį, kuris ją įkvepia. Štai kodėl Zamenhofo biogratija mane taip sužavėjo. Reikėtų visiems geriau pažinti šį aspektą!.. Istorinė ir ideologinė esperanto pusė lieka iš esmės nepažinta

Rudolf Diesel (Rudolfas Dyzelis 1858 – 1913)

Vokiečių išradėjas, tap pat lingvistas, sociologas, meno žinovas.

Ši tarptautinė pagalbinė kalba atitinka pagrindines sąlygas, kad ją pripažintų kuo daugiau tautų, nes genialiu savo strultūros paprastumu ir logiškumu ji natūraliai yra susijusi su pagrindinėmis dominuojančiomis kalbomis. [...] Vertinu šią kalbą inžinieriaus, kurio pastangos orientuotos į energijos taupymą, žvilgsniu. [...] Esperanto tikslas yra sutaupyti laiko, energijos, darbo, pinigų ir paspartinti, supaprastinti tarptautinius santykius. Šiuo požiūriu sunku suprasti, kodėl kartais vis dar priešinamasi pripažinti šitą taip naudingą žmonijai dalyką.

William Ramsay (Viljamas Ramzis)

Chemikas, Nobelio premijos laureatas

Chemija, kurios tyrimų laukas yra visa visata turi  turėti visuotinę kalbą. Jei mes galvojame apie tuos darbus, kurie šiuo metu atliekami Rusijoje bei Japonijoje, taip pat apie tuos, kurie bus atliekami tada, kai prie šios žmogiškosios veiklos srities prisidės ir gyva bei stipri Kinijos inteligentija, susiduriame su būtinybe vartoti esperanto, kad galėtume bendrauti su visomis šiomis tautomis, jei norėsime išvengti sudėtingų kalbų, o ypač kinų kalbos su jos 40 000 ženklų (hieroglifų), kurių kiekvienas atspindi atskirą idėją, mokymosi.

Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais.  2019 metais sukako 160 metų nuo šio asmens gimimo. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.

Esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą.

Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperantininkai?

L. Zamenhofo žmona Klara buvo Kauno verslininko Aleksandro ir Godos Zilbernikų dukra. Tėvas buvo muilo fabrikėlio Kaune bendrasavininkis, motina kilusi iš turtingos Belochų šeimos Balstogėje. Abu Zilbernikai į Kauną atsikėlė iš Balstogės. Šeimoje augo aštuoni vaikai, Klara buvo jauniausioji.

L. Zamenhofo svainė, metais vyresnė Klaros sesuo Tereza Kocinienė savo atsiminimuose 1937 m. žurnale „Litova Stelo“ („Lietuvos žvaigždė“) išspausdino trumpus atsiminimus apie L. Zamenhofą. Juose rašė, kad jos tėvas A. Zilbernikas prieš jungtuves pasakęs dukrai: „Tavasis Lazaris yra genijus, jo laukia šventa misija“.

Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais 1887 m. uošvio lėšomis išėjo šio vadovėlio laidos lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, po to dar kelios knygelės. Be Kauno verslininko A. Zilberniko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį.

Buvusi Pažeskaja gatvė, kurioje gyveno Zilbernikų šeima, nuo Pirmojo pasaulinio karo turėjo Pažų gatvės vardą. Nuo 1926 m. tai L. Zamenhofo gatvė. Atėjus naciams ji virto Alytaus gatve. Paminėjus 100-ąsiais esperanto kalbos autoriaus gimimo metines, dar sovietmečiu, Kauno esperantininkų lyderio Albino Vebeliūno pastangomis 1960 m. ji atgavo L. Zamenhofo vardą.

Dviaukštis Zilbernikų namas L. Zamenhofo g. 5 yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su L. Zamenhofo šeima. Čia gyveno mecenatas A. Zilbernikas, ne kartą lankėsi L. Zamenhofas, ten gimė jo žmona Klara, gyveno jo vaikai Adomas ir Sofija.

Istoriniame name įsikūrė Lietuvos esperantininkų sąjunga (LES). Čia sukaupta per dešimt tūkstančių esperantiškų knygų turinti biblioteka, yra susirinkimų ir kursų patalpos. Pastatas reikalingas rimto remonto, ypač vertinant jo kaip kultūros ir istorijos paveldo objekto svarbą.

L. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

Kaunas į esperanto kūrėjo viltį atsiliepė bemaž prieš šimtą metų – čia 1919 metais įkurta esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, prelatas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Ši visuomeninė organizacija 1918–1940 metais buvo viena aktyviausiai tuometinėje Lietuvoje veikusių tokio pobūdžio organizacijų.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga, kaip ir didžioji dauguma visuomeninių organizacijų, okupacinės valdžios buvo uždrausta. Prasidėjus atgimimui Lietuvoje 1988 m. sąjunga viena iš pirmųjų buvo atkurta taip pat Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ji tapo viena rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje. 1991 metais buvo atkurtas 1918–1940 metais leistas žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“, platinamas apie 50-yje pasaulio šalių.

Nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla Lietuvos esperantininkų sąjunga pasiekė, kad 2005 metais Lietuvoje būtų organizuotas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Šis kongresas iki šiol lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek dalyvių (2344 asmenys), tiek atstovautų valstybių skaičiumi (60 pasaulio šalių), tiek trukme (liepos 23–30 dienomis). Kongreso globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Sveikinimą kongresui atsiuntė tuometinis UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsura, kongreso Garbės komitetą sudarė 30 iškiliausių mūsų šalies žmonių: tuometinė Europos komisijos narė Dalia Grybauskaitė, Europos žmogaus teisių teismo teisėjas prof. Pranas Kūris, prof. Vytautas Landsbergis, poetas Justinas Marcinkevičius, operos solistas Virgilijus Noreika, akademikas Zigmas Zinkevičius ir kt. Kongreso proga buvo išleistas specialus pašto ženklas.

Lietuvos esperantininkų sąjunga itin aktyviai dirba leidyboje. Įvairiose prestižinėse Lietuvos leidyklose („Alma Littera“, „Baltos lankos“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Ryto Varpas“ ir kt.) 2000–2010 metais buvo išleista per 100 fundamentalių knygų esperanto ir lietuvių kalbomis esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos ir esperantologijos, tarptautinės kalbos problematikos klausimais, grožinės literatūros kūrinių, pažintinių knygų apie Lietuvą ir pan.

Sąjungos organizuojamus kursus įvairiuose Lietuvos miestuose per pastaruosius metus baigė per 5000 asmenų.

Lietuvos esperantininkų sąjunga pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 metais ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ („Gulbė“), 1997 metais tarptautinio Grabovskio fondo premiją, 2003 metais buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje ir gavo prizą „Trofeo Fyne“.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 6000 aktyvių esperantininkų. Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Tai yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų šalyje, turinti autoritetą ir sulaukusi didelio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Daktaras, turintis viltį“ savo siekį įgyvendino – daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, tinkančia tiek poezijai, tiek mokslui, tiek filosofijai, tiek prekybai, tiek bendravimui, tiek kitiems žmonių poreikiams. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

Lietuvoje garsiausio pasaulio litvako Liudviko Zamenhofo atminimas yra tinkamai įamžintas. Veisiejuose jam yra pastatyti du paminklai, jo vardu yra pavadintos gatvės Veisiejuose, Kaune ir Vilniuje. Kazlų Rūdoje viena gatvė yra pavadinta Esperanto vardu. Lietuvių kalba apie šį didį humanistą yra išleistos septynios biografinės knygos .

 Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu  Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, tame tarpe, jo ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.

Povilas JEGOROVAS

Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas

* * *

Lietuvos esperantininkų sąjungai padedant Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda  jau pabuvojo UNESCO-galerijoje Vilniuje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Kauno Rotušėje, Vytauto Didžiojo universitete, Panevėžio miesto savivaldybėje, Veisiejų regioniniame parke, Lazdijų krašto muziejuje, Druskininkų vandens parke, Varėnos rajono Merkinės kultūros centre, Šalčininkų kultūros centre, Švenčionių Nalšios muziejuje, Ignalinos krašto muziejuje, Utenos kultūros centre, Molėtų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Ukmergės kraštotyros muziejuje, Jonavos krašto muziejuje, Širvintų rajono Savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Elektrėnų kultūros centre, Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje, Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Tauragės rajono Savivaldybės  viešojoje bibliotekoje , Šilalės rajono Savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Šakių rajono kultūros centre., Marijampolės kultūros centre, Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje , Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Kazlų Rūdos viešojoje bibliotekoje, Alytaus kultūros centre, Prienų kultūros ir laisvalaikio centre . Nuo š.m. spalio 11 d. iki lapkričio 11 d. ši paroda bus eksponuojama Kėdainių rajono Savivaldybės Mikalojaus DAUKŠOS viešojoje bibliotekoje ( Didžiosios Rinkos aikštė 5 ). Parodos atidarymas vyks spalio 11 d. 16 val.


0001_esperanto_10_11_a4-01_1631273408.jpg