Naujienos

Jazminais jaunaty, karšta kava, mandarinine mėnesiena, pamiškės pakalnutėmis pilkoje prietemoje, švelniomis šaltmėtėmis, užšalusia upe ir dar daugybe spalvų ir atspalvių kvepianti knyga į Kėdainius atkeliavo ne visai atsitiktinai: autorės šaknys siekia ir mūsų kraštą.

Knygos „Vienos raidės istorijos“ tekstai parašyti ypač retu būdu – kiekvienas jų sudarytas iš žodžių, prasidedančių ta pačia abėcėlės raide. Toks išskirtinumas neliko nepastebėtas, knyga įtraukta į Lietuvos rekordus. Rašydama istorijas, autorė kūrybiškai išnaudojo lietuvių kalbos žodyno turtingumą, tuo pačiu skaitytojams atskleidė lietuvių kalbos grožį ir vaizdingumą.

Pasak Jūratės Norvaišienės, kiekvieną tekstą sudaro maždaug po  150 žodžių, nors vienos raidės pasirodė esančios „dosnesnės“, kitos „šykštesnės“.  Klausydamiesi istorijų galėjome įsitikinti, kad jose nemažai humoro, švelnios ironijos, gyvenimiškos kasdienybės vaizdelių. Pasirodo, nei viena istorija neparašyta vienu prisėdimu. Pradžioje gimdavo sakinys, personažas, po to buvo kuriamas istorijos karkasas, kurį autorė palaipsniui „aplipdydavo“ epitetais. Žodžių, pasak Jūratės  Norvaišienės, ji ieškojusi ir rasdavusi kasdieninėje kalboje, bendraudama, žiūrėdama televizorių ar skaitydama romaną...  „Rašydama tekstą iš kurios nors raidės, vaikštai visą savaitę  su ta istorija mintyse, „gaudai“ reikalingus žodžius“, – šypsojosi knygos autorė.

Sunkiausia, rašant knygą, buvę tai, kad teko apsieiti be mums įprastų jungtukų. O pasitaikius retesnėms, sunkesnėms raidėms, tekę ir žodyną atsiversti, ir išnašas padaryti skaitytojams, kad žodžiai būtų suprantami. „Stengiausi, kad knygą būtų malonu skaityti“, – pasakojo Jūratė Norvaišienė.

Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusi knyga, kurią išleido leidykla „Skanios knygos“, jau keliauja po šalies miestus ir miestelius. Autorę džiugina, kad skaitytojai sumaniai naudojasi knygos idėja ir patys kuria istorijas ir vienos raidės, rengia tokio pobūdžio viktorinas. Tiesa, ši vaizduotę lavinanti knyga vaikams netinkanti, mat daugelis istorijų susijusios su suaugusiųjų gyvenimu.

Susitikimo metu akis džiugino nuotaikingos knygos iliustracijos, uoslę – tarsi meno kūriniai išraiškingi kvepalų aromatai, ausis – bibliotekos savanorės Agnės Virkutytės skaitomos istorijos, bibliotekos renginių organizatorės Laimos Žilytės dainavimas bei Kėdainių muzikos mokyklos mokinio Nojaus Dautarto (mokytoja Rasa Gužauskaitė Babilienė) akordeonu griežiamos melodijos.