02 14 85 metai, kai gimė /1935 02 14/ Šlapaberžėje (Dotnuvos vlsč.) Albertas Vasiliáuskas, lietuvių miškininkas fitopatologas. Habil. dr. (biomed. m.; biol. m. dr. 1981).

1949–1953 mokėsi Kauno sodininkystės ir daržininkystės technikume, 1953–1958 studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje.

1958–1960 dirbo girininku, 1964–1965, 1992–1994, 1997–2000 – Lietuvos miškų institute, 1992–1994 instituto direktorius. 1966–1991 Dubravos miškų tyrimo stoties (veikė 1957–1991 prie Kauno, Kauno marių pietiniame krante) direktorius. 1984–1994 ir 2001–2007 dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete (iki 1996 Lietuvos žemės ūkio akademija); profesorius (1989). 1994–1996 Lietuvos miškų ūkio ministras, 2001–1904 aplinkos viceministras.

Mokslinio darbo sritys – miškotyra, ekologija, fitopatologija. Paskelbė apie 50 mokslo ir apie 100 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Parašė monografijas „Šakninė pintis ir spygliuočių miškų ekosistemų atsparumas“ (1989, rusų kalba), „Lietuvos miškų administracija atkurtos Nepriklausomybės metu“ (1990–2011) (su kitais, 2012), studiją „Neramios miško dienos“ (1999), knygas (su kitais) „Lietuvos TSR miškų ūkis“ (1968), „Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos“ (1968), „Lietuvos ąžuolynai: išsaugojimo ir atkūrimo problemos“ (1997), „Miško apsaugos vadovas“ (2000), „Miško fitopatologija“ (2006). 1 išradimas 1982 (su B. Kažemėkiene).

Įvertinimas: Gedimino ordino Karininko kryžius (2005).

Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 24. Vilnius, 2013, p. 725.