12 19 75 metai, kai gimė /1942 12 19/ Kėdainiuose Algis Petras Piskarskas, fizikas, habilituotas gamtos mokslų daktaras, akademikas, Kvantinės elektronikos ir lazerių fizikos Lietuvoje pradininkas.

1959 baigė Vilniaus Salomėjos Neries vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstotjo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Būdamas trečio kurso studentas Povilo Brazdžiūno padedamas 1962 išvyko studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universitetą, kurį baigė 1965 m. Čia 1968 baigė aspirantūrą, 1969 apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją tema „Impulsinės parametrinės šviesos generacijos tyrimas“ (vadovas S. Achmanovas). 1983 apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“.

Nuo 1968 dirba Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, 1978-2012 Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros (nuo 1988 Kvantinės elektronikos katedra) vedėjas, nuo 1983 dar ir prie katedros įkurto Lazerinių tyrimų centro mokslinis vadovas. Nuo 1984 profesorius.

1976–1984 „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ konsultantas, mokslinių žurnalų „Optical and Quantum electronics“ ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“ redaktorių kolegijų narys. 1991 tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 05 15 – tikruoju nariu, 2001-2005 viceprezidentas. Nuo 1995 Europos fizikų ir Amerikos optikų draugijų narys, 1996-2002 Lietuvos mokslo tarybos narys. 1999–2003 Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas, 2000-2002 Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas, nuo 2004 Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos prezidentas, 2005-2010 Lietuvos UNESCO nacionalinio komiteto narys.

Skaitė paskaitas Miuncheno, Grioningeno, Leideno, Berklio, Romos, Milano, Stokholmo, Lundo, Maskvos, Prahos universitetuose ir mokslo centruose.

Parašė daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris. Jam priklauso 14 išradimų (iki 2010).

Bibliografija: „Ultratrumpieji šviesos impulsai“ ( iš rusų k. vertė su A. P. Stabiniu; 1981);  Stanley L. Shapiro, D. H. Auston. „Ultrashort Light Pulses: Picosecond Techniques and Applications“ (1977) „Parametriniai šviesos generatoriai ir pikosekundinė spektroskopija“ (rusų k., su V. Sirutkaičiu, A. P. Stabiniu, J. Z. Jasevičiūte; 1983); „Lazeriai ir fotosintezė“ (rusų k., su kitais; 1886), „Ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimas“ (rusų k., su kitais, 1988); „Pirminiai fotochemijos ir fotobiologijos procesai) (rusų k., su kitais; 1989);  „Lazerių fizikos terminų žodynas“ (vienas sudarytojų; 1990).

Įvertinimas: TSRS Valstybinė mokslo ir technikos premija už netiesinės optikos tyrimus (1984), Aleksandro fon Humbolto mokslo premija (1992), Lietuvos mokslo premija už 1984–1993 m. darbų ciklą „Parametriniai šviesos reiškiniai kristaluose“ (1994; kartu su Romualdu Danieliumi ir Algirdu Stabiniu), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (1999), Europos fizikų draugijos Kvantinės elektronikos premija „už jo novatoriškus ultratrumpų impulsinių šviesos šaltinių, paremtų optine parametrine generacija ir osciliacija, tyrimus ir vystymą“ (2001), Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“ (2002; kartu su Ričardu Rotomskiu, Giedre Virgilija Streckyte, Benediktu Juodka, Vida Kirveliene, Liudvika Laima Griciūte, Konstantinu Povilu Valucku, Laima Bloznelyte-Plėšniene ir Janina Didžiapetriene), Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus miestui (2003), Partnerystės pažangos premija (2007; kartu su Romualdu Danieliumi, Kęstučiu Jasiūnu ir Rimantu Kraujaliu už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas), Lietuvos MA vardinė Povilo Brazdžiūno premija (2010), Baltijos Asamblėjos premija už novatoriškus tyrimus lazerių fizikos ir netiesinės optikos srityse, inovatyvių lazerinių prietaisų kūrimą, produktyvų tarptautinį bendradarbiavimą Europoje ir visame pasaulyje (2012).

Šaltiniai: Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai. D. 2, Kaunas, 2015, p. 8756-877; Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 18, Vilnius, 2010, p. 332-333; Personalas. Prof. emeritas habil. Dr. Algis Petras Piskarskas [žiūrėta 2017-10-25]. Prieiga per internetą: < http://www.lasercenter.vu.lt/lt/personalas/51-prof-emeritas-habil-dr-algis-petras-piskarskas>