07 26 66 metai, kai gimė /1952 07 26/ Norkūnuose (Kėdainių r.) Alvydas Kanapinskas, vienas Lietuvos Respublikos laisvės ir nepriklausomybės gynėjų, Sausio 13-osios įvykių aukų.

Mirė 1913 01 13.

Baigė Kėdainių 2-ąją vidurinę mokyklą ir Šlapaberžės profesinę technikos mokyklą. 1970–1972 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, Petrozavodske. Tarnybą baigė seržanto laipsniu. Grįžęs, iki 1990 m. dirbo Kėdainių metalo konstrukcijų gamykloje „Progresas“, o nuo 1990 m. lapkričio mėn. Kėdainių biochemijos gamykloje. Buvo vienas pirmųjų ir aktyviausių Kėdainių sąjūdžio dalyvių, aktyviai dalyvavo platinant Sąjūdžio spaudą. Taip pat aktyviai palaikė kraujo donorystės idėją. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kvietimu 1991 m. sausio 13 d. budėjo prie Lietuvos Radijo ir televizijos pastatų, Vilniaus televizijos bokšto. TSRS desantininkų nukautas.rūtinę. Įvertinimas ir atminimo įamžinimas: 1991 m. sausio 15 d. po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu. Ant kapo Kėdainių Kauno kapinėse pastatytas žymaus medžio meistro Vytauto Ulevičiaus sukurtas „Rūpintojėlis“. 1999 m. prie Radijo ir televizijos komiteto pastato (dabar – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija)  atidengtas paminklinis akmuo A. Kanapinsko žūties vietoje.

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 9, Vilnius, 2006, p. 316; Naktyje …: skiriama Alvydo Kanapinsko, Vytauto Koncevičiaus ir kitų, sausio 13-ąją žuvusiųjų bei mirusiųjų nuo žaizdų, atminimui, [Kėdainiai], 1991; Mes buvome ten…: 1991 metų sausio 13-oji: skiriama žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimui, T. 1, Vilnius, 2011, p. 158–159; Vičiūtė, Ugnė. Tamsoj sušvitęs Kryžių kalnelis: [apie paminklinio akmens, skirto A. Kanapinskui, atidengimo Vilniuje, prie Radijo ir televizijos komiteto pastato, ceremoniją], Dienovidis, 1999, saus. 22-28, p. 14.

 

irė 1991 01 13 Vilniuje.