06 26 190 metų, kai gimė /1828 06 26/ Morkiuose (Tytuvėnų vlsč.)[VARDAS_PAVARDE, žymus dvasininkas, pamokslininkas, vienas pagrindinių 1863 metų sukilimo vadų.

Mirties nuosprendis įvykdytas 1863 12 28 Kaune.

Mokėsi Vilniaus gimnazijoje, 1846-1849 studijavo Kijevo universitete. 1853 baigė Varnių kunigų seminariją. 1853-1855 vikaras Krekenavoje, 1855–1863 filialistas Paberžėje (Surviliškio vlsč.). Čia kunigaudamas 8 metus skleidė anticarines idėjas. Mokė valstiečius skaityti, ugdė jų sąmoningumą. 1862 atvykęs į Vilnių, susitiko su K. Kalinausku, Z. Sierakausku ir T. Vrublevskiu. 1863 m. pirmasis pradėjo sukilimą Kauno gubernijoje – kovo 8 d. Paberžės bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą, paskui su 250 žmonių būriu išėjo į Krekenavos miškus. Vėliau persikėlė į Miegėnų mišką (Šiaulių apskr.), kur trumpam perėjo į B. Dluskio vadovybę. Čia prie Naujaberžės kaimo 1863-03-27 įvyko pirmosios A. Mackevičiaus būrio kautynės su Rusijos kariuomene. 1863 04 prisidėjo prie Z. Sierakausko rinktinės, buvo paskirtas 3 bataliono vadu ir išžygiavo į Anykščių miškus. Sukilėlių stovykloje prie Teresboro (Kneibių) palivarko paskirtas rinktinės rytų kolonos vadu. Jo dalinio daugumą sudarė valstiečiai dalgininkai. Kun. A. Mackevičius draudė taikyti fizines bausmes, įsakinėjo lietuviškai. 1863 vasarą ir rudenį daugiausia veikė Panevėžio ir Kauno apskrityse. Rusijos karinės vadovybės duomenimis, su A. Mackevičiaus būriu vyko daugiau kaip 20 susirėmimų. Būrys buvo judrus, manevringas, palaikė ryšius su kitais būriais, jį rėmė vietos valstiečiai, dėl to po pralaimėjimų greitai atsikurdavo. Rusijos valdžia sukilimo numalšinimą siejo su A. Mackevičiaus suėmimu. 1863 11 sukilimo vadovybė paskyrė jį Kauno gubernijos sukilėlių vaivada. Pralaimėjęs susirėmimą prie Lebedžių (netoli Josvainių) keliavo į Varšuvą susisiekti su sukilėlių vadovybe. 1863-12-17, kai rengėsi keltis per Nemuną į vakarus nuo Vilkijos, buvo suimtas. Tardomas neišdavė gyvų bendražygių, laiškuose tardymo komisijai dėstė savo politines pažiūras. Karo lauko nuosprendžiu pakartas. 1864 rudenį sukilimas numalšintas.

Mackevičius smerkė Rusijos vienvaldystę, valstiečių reformą laikė apgaulinga. Manė, kad Lenkija tėra bendros kovos sąjungininkė, lietuvių tauta laimėjus sukilimui turinti įgyti apsisprendimo teisę, su kuo sudaryti federaciją arba pasilikti savarankiška. Pasisakė už pilietines teises ir žemę be išpirkos lietuvių liaudžiai.

Atminimo įamžinimas: Daugelyje Lietuvos miestų yra Antano Mackevičiaus vardu pavadintos gatvės. Paberžės bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis. Paberžės 1863 m. sukilimo muziejuje įrengta memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie kunigo vaikystę, mokslo bei darbo metus ir jo būrio sukilėlių kovas. Eksponuojami asmeniniai daiktai, baldai, dokumentai, priešmirtinis laiškas, rankraštis ir kt. 1998 09 19 Ringovėje (Kauno r..) atidengtas paminklinis akmuo ir koplytstulpis (aut. tautodailininkas Ipolitas Užkurnys).

1998 09 23 Saulėtekių k. (Kauno r..) pagrindinė mokykla pavadinta Antano Mackevičiaus vardu. Atminimo akmuo prie Krekenavos. Akmuo su atminimo lenta, skelbiančia A. Mackevičiaus žūties vietą prie Kauno evangelikų reformatų bažnyčios.

 

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 8, Vilnius, 2008, p. 742; <http://www.krekenavosbazilika.lt/istorija/kun-antanas-mackevicius/>; <http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/kunigas_antanas_mackevicius__1863_metu_sukilimo_dvasinis_lyderis>