12 16 130 metų, kai gimė /1887 12 16/ Sriubiuose (Šėtos vlsč., Kėdainių apskr.) Antanas Rukuiža, miškininkas, visuomenės veikėjas.

Mirė 1973 07 04 JAV.

Baigė Šėtos pradžios mokyklą. 1900 m. įstojo į Panevėžio realinę mokyklą ir 1909 m. ją baigė. Tais pačiais 1909-1913 m. mokėsi Sankt Peterburgo miškų institute, gavo diplomuoto miškininko vardą. Nuo 1913 m. dirbo Kazanės ir Samaros gubernijose. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919-1920 m. buvo Panevėžio miškų urėdu, dėstė Panevėžio miškininkystės kursuose. Nuo 1921 dirbo Dotnuvos miškininkystės mokyklos mokytoju, 1922-1927 m. Dotnuvos žemės ūkio technikumo direktoriumi. Kartu nuo 1924 m. dėstė Žemės ūkio akademijoje, 1924-1926 m. prorektoriumi ir Miškininkystės katedros vedėju. 1927-1936 m. Alytaus miškų urėdas, jo iniciatyva Alytuje įkurtos aukštesniosios miškų mokyklos direktorius. 1936-1940 ir 1941-1942 Miškų departamento direktorius. 1938-1940 m. dėstė Žemės ūkio akademijoje. 1942-1944 Kėdainių miškų urėdas. 1938-1940 m. Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, 1939-1940 m. žurnalo „Medžiotojas“ redaktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 persikėlė į JAV (Čikagą). 1950 m. drauge su kitais atkūrė Lietuvos miškininkų sąjungą, 1950-1952 m. buvo jos pirmininku.

Paskelbė straipsnių iš miškų ūkio ir gamtosaugos, parašė knygą „Povilas Matulionis“ (1960), „Lietuvos miškai ir jų likimas“ (1963).

Apdovanotas D. L. K. Gedimino II laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1938). Nepriklausomybės medaliu, Šaulių Žvaigžde ir Ugniagesių ordinu už nuopelnus ugniagesybai, Artimui pagalbon trečio laipsnio ženklu.

Šaltinis.  Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T. 2, Vilnius, 2002, p. 205.; Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 20, Vilnius, 2011, p. 418; Ugniagesis, 1936, Nr. 8, p. 15–16.