Pradžia |  Apie biblioteką | Mikalojaus Daukšos žingsniai Kėdainių žemėje

Mikalojaus Daukšos žingsniai Kėdainių žemėje

88Virginija GRIGORJEVIENĖ

Didelių žmonių vardai dažnai suteikiami įstaigoms, kurios nieko bendro su tuo neturi. Aš dar prisimenu 1922-uosius metus, kai čia, toje pačioje vietoje, buvo skaitykla, ir mes ateidavom. Ir jei šiandien čia vėl biblioteka, išlaikiusi tiek metų smūgių, ji verta to garbingo žmogaus vardo“, – 1995 m. gegužės 27 d. bibliotekos surengtos kraštiečių šventės „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“ metu kalbėjo mūsų kraštietis kalbininkas Kazys Ulvydas. Tada Centrinei bibliotekai ir buvo suteiktas Mikalojaus Daukšos vardas.

Mikalojus Daukša – ryški asmenybė pradiniame lietuvių raštijos formavimosi etape. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, gimtosios kalbos teisių XVI a. gynėjas, vienas pirmųjų lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjų, padėjęs raštijos pagrindus Lietuvos Didžio­joje kunigaikštystėje.

Daukša gimė tarp 1527-1538 m. Babėnuose (dabar Kėdainių dalis), smulkiųjų bajorų šeimoje. Galima tvirtinti, kad Mikalojus Daukša augo ir brendo lietuviškoje aplinkoje, nes XVI a. lenkinimo procesas Kėdainių dar nebuvo pasiekęs. Vyravo senosios lietuviškosios bajorijos tradicijos, bet pradėjo ryškėti ir nauji poslinkiai. Viena tokių naujovių – siekimas įgyti gerą vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą. Kur M. Daukša mokėsi, nežinoma, bet pradinį ir vidurinį išsilavinimą galėjo gauti Žemaičių vyskupijoje – Krekenavos, Ariogalos, Joniškio, Kražių, Varnių, Tauragės mokyklose, taip pat ir Kaune, Vilniuje. Aukštosiose mokyklose (pvz., artimiausiuose Krokuvos ir Karaliaučiaus universitetuose) studijuodavo ne tik didikai, turtingi bajorai. Jas baigdavo ir smulkūs bajorai, turtingesni miestiečiai, o kartais ir vienas kitas valstietis. Jogaila LDK lietuvius ir rusėnus ragino Krokuvos universitete studijuoti teologiją ir laisvuosius menus. XV-XVI a. universitete mokėsi ir studentai iš Lietuvos. Tarp jų būta ir jaunuolių iš Žemaičių vyskupijos ir konkrečiai iš Kėdainių, tačiau Daukšos pavardės paskelbtuose studentų sąrašuose – matrikulose – nerandame. Mikalojaus Daukšos pėdsakų nerasta ir kituose Europos universitetuose.

Bet tai, kad M. Daukša studijavo universitete, rodo jo puikus išsilavinimas, toli pranokęs kitų to meto kunigų išsilavinimą, bei bažnytinė karjera, pasiekta dar prieš literato karjerą.

Apie 1552-1553 m. Mikalojus Daukša įšventinamas kunigu, o 1570 m. – Krakių kle­bonu. Čia 1579 m. jo dėka buvo įsteigta mokykla, kurioje mokėsi 12 mokinių. 1572 m. M. Daukša – Varnių kanauninkas, vėliau – vyskupijos oficiolas, išvykus vyskupui – jo pavaduotojas.

Mirus vyskupui Jurgiui Petkevičiui, vyskupu tapo Merkelis Giedraitis, pasišventęs lietuvybės puoselėtojas. Kadangi M. Daukša glaudžiai bendravo su M. Giedraičiu, šiam iškilus iki vyskupo, labai sustiprėjo ir M. Daukšos vaidmuo Žemaičių vyskupijoje. Be to, M. Daukša buvo vienintelis Varnių kanauninkas, mokėjęs lietuviškai, laikęsis celibato, neapleidęs kunigo pareigų, ko negalima buvo pasakyti apie kitus to meto kunigus.

Taip Varniuose, vyskupo M. Giedraičio globojamam Mikalojui Daukšai, buvo lemta atsiskleisti kaip literatui.

1595 m. Vilniuje išspausdinamas M. Daukšos iš lenkų kalbos verstas ispanų jėzuito Jokūbo Ledesmos (1522-1570) „Katekizmas“, kuriam prakalbą sukuria pats M. Daukša. „Katekizmas“ – seniausia išlikusi LDK išleista lietuviška knyga. Vienintelis žinomas šio leidinio egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.

1599 m. Vilniuje išleistas žymiausias M. Daukšos darbas – „Postilė“. Tai Jokūbo Vujeko (1541-1597) pamokslų rinkinio vertimas į lietuvių kalbą. „Postilės“ pradžioje įdėta dedikacija vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir dvi prakalbos: lotyniškoji ir lenkiškoji. Ypač vertinga lenkiškoji – „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, – raginanti lietuvius puoselėti gimtąją kalbą, didžiuotis savo tautybe. „Prakalboje“ M. Daukša iškėlė tautos koncepciją, kurios kertiniais akmenimis laikė „tėvų žemę“ – bendrą teritoriją, „papročius“ – kultūrinį bendrumą ir gimtąją kalbą.

Versdamas J. Vujeko „Postilę“, M. Daukša iškyla kaip literatas: vertime gausu naujadarų, gyvos kalbos žodžių. Manoma, kad „Postilę“ M. Daukša vertė 12 – 15 metų, vis atitraukiamas dvasinių ir žemiškų reikalų, o išspausdinta ji buvo ne didesniu kaip 500 egzempliorių tiražu.

Yra išlikę 5 egzemplioriai. Keturi saugomi Lietuvoje – du Vilniaus universiteto, du Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Vienas egzempliorius yra Vatikano bibliotekoje.

1613 m. vasario 13 d. M. Daukša surašo testamentą ir miršta. Palaidotas Varniuose.

Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos darbuotojai stengiasi pateisinti garbingą vardą. Antai 1995 m. lapkričio 17 d. bibliotekoje paminėtos dvi gražios ir svarbios Lietuvos kultūrai datos, susijusios su Kėdainiais: 400 metų sukaktis, kai 1595 m. buvo išleistas M. Daukšos išverstas „Katekizmas“ – seniausia išlikusi LDK išleista lietuviška knyga, išspausdinta LDK teritorijoje bei kraštiečio, žymaus kalbininko dr. Kazio Ulvydo 85 metų jubiliejus, kuriam suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.

Renginys prasidėjo M. Daukšos tėviškės ąžuolo Babėnuose aplankymu. Bibliotekoje buvo galima susipažinti su parodomis, skirtomis M. Daukšos „Katekizmo“ 400-osioms ir K. Ulvydo gimimo 85-osioms sukaktuvėms.

Vienas iš renginio metu skaitytų pranešimų buvo skirtas Mikalojaus Daukšos palikimui – tai jėzuitų provincido dr. kun. J. Borutos SI pranešimas „M. Daukšos „Katekizmo“ reikšmė Lietuvos krikščionybės istorijoje“. Pranešėjas akcentavo M. Daukšos reikšmę lietuvių kalbos išlikimui bei katalikybės įsitvirtinimui Lietuvoje XVI – XVII amžiuje.

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Bibliografijos skyriaus darbuotojos Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ 400-ųjų metinių jubiliejui parengė leidinuką „Mikalojaus Daukšos žingsniai Kėdainių žemėje“.

1997 m. Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka išleido pirmąją leidinio „Kėdainių krašto knygiai“ dalį – „Civitas Caiodunensis“, kurioje apžvelgta krašto knygių, gimusių 1500 – 1700 metais, veikla. Ypatingas dėmesys skirtas Mikalojui Daukšai. Šios knygelės ištraukos buvo spausdinamos leidinyje „Žemaičių žemė“, ji buvo pristatyta internetinėje Žemaičių kultūros draugijos svetainėje.

1999-ieji Lietuvoje skambėjo kaip Mikalojaus Daukšos „Postilės“ 400-ieji jubiliejiniai metai. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka Kėdainių bendruomenei pristatė jubiliejiniams metams skirtų renginių ciklą.

Mikalojaus Daukšos viešosios biblioteka kartu su literatų klubu „Varsna“ ir laikraščiu „Kėdainių garsas“ organizavo šiam jubiliejui skirtą poezijos ir prozos konkursą.

Kėdainių Mi­kalojaus Daukšos viešoji biblioteka surengė tarptautinį ekslibriso konkursą ir parodą „Ex libris. Daukšos „Postilei“ – 400″.

Į rengėjų kvietimą dalyvauti tarptautinia­me ekslibrisų konkurse atsiliepė dailininkai ir knygos ženklo kūrėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Argentinos, Australijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Italijos, Japonijos, Kroatijos, Lenkijos, Meksikos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos bei kitų šalių. 120 autorių iš 35 pasaulio šalių konkursui pateikė skirtinga grafikos technika sukurtų daugiau kaip 270 knygos ženklų. Juose savi­tai, originaliai įprasmintas Mikalojus Daukša, jo parengta „Postilė“, jos reikšmė lietuvių raštijai ir gimtajai kalbai. Sukurta daug ekslibrisų, susietų su Lietuvos kultūra, istorija ir dabartimi, skirtų įvairioms mokslo, meno ir kultūros institucijoms, žymioms asmenybėms ir kalbininkams, tyrinėjantiems M. Daukšos „Postilę“ ir jo kūrybinį palikimą.

Vertinimo komisijos sprendimu pirmoji premija paskirta dailininkui iš Rumunijos Ovidiu Petcai, sukūrusiam šilkografijos technika originalių ekslibrisų kolekciją, geriausiai atspindinčią konkurso nuostatus bei tikslus. Antroji premija atiteko Pavelui Drozdui iš Lenkijos. Dvi trečiosios paskirtos lietuvių dailininkams Mariui Liugailai ir Jolantai Gal­dikaitei. Paskatinamosiomis premijomis ir prizais apdovanoti Aina Karlsone iš Latvijos. Claudio Lara iš Argentinos, ukrainietis Petro Malyško, Ištvan Molnar iš Vengrijos, Takao Sano iš Japonijos ir lietuvė Živilė Zviliūtė.

Mikalojaus Daukšos vardas dažnai skamba bibliotekos renginių metu. 2015 m. rudenį su džiaugsmu buvo sutiktas Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos, vykdančios projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“, pasiūlymas pristatyti parodą „Kėdainių krašto istorija Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentuose“.

Kėdainiečiams pasitaikė reta proga vienoje vietoje pamatyti istorinius, su Kėdainiais susijusius leidinius, kurių išlikę po vieną ar tik kelis egzempliorius.

Buvo pristatyta dalis bibliotekos fonduose saugomų vertingų eksponatų: Radvilų giminės naudotų antspaudų pavyzdžiai, XVII a. menantis Jonušo Radvilos bi­bliotekoje turėtas žymaus geografo, kartografo ir leidėjo Abrahamo Ortelijaus (Abraham Ortelius, 1527-1598) pasaulio atlasas. Manoma, kad šią knygą savo miegamajame laikė pats kunigaikštis Jonušas Radvila.

Parodoje buvo eksponuojama ir Mikalojaus Daukšos „Postilė.