Agronomas, poetas, žurnalistas, rezistentas, visuomenės veikėjas.Mirė 1996 04 07 m. Vilniuje. Palaidotas Karmėlavos kapinėse. 1931 m. baigė Kėdainių gimnaziją, 1935 m. – Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje ir gavo diplomuoto agronomo ekonomisto vardą.Tautininkų sąjungos narys. Studijuodamas buvo korporacijos Jaunoji Lietuva pirmininkas. 1936–1939 m. redagavo „Ūkininko patarėjo“ priedą „Jaunasis ūkininkas“, nuo 1938 m. – Lietuvos radijo laikraštį […]

b-gaidziunasAgronomas, poetas, žurnalistas, rezistentas, visuomenės veikėjas.Mirė 1996 04 07 m. Vilniuje. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.
1931 m. baigė Kėdainių gimnaziją, 1935 m. – Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje ir gavo diplomuoto agronomo ekonomisto vardą.Tautininkų sąjungos narys. Studijuodamas buvo korporacijos Jaunoji Lietuva pirmininkas. 1936–1939 m. redagavo „Ūkininko patarėjo“ priedą „Jaunasis ūkininkas“, nuo 1938 m. – Lietuvos radijo laikraštį ūkininkams bei 1939–1940 m. ir 1941–1944 m. – žurnalą „Žemės ūkis“. Buvo Žemės ūkio rūmų spaudos skyriaus redaktorius. 1940 m. sovietinė valdžia iš darbo atleido.Vokiečių okupacijos metais 1941–1944 m. dalyvavo antinacinėje rezistencijoje, vienas iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, jo vicepirmininkas ir atstovas nuo Tautininkų sąjungos. 1944 m. gegužės mėn. nacių suimtas, kalintas Vokietijos kalėjimuose. Išlaisvintas JAV kariuomenės, gyveno Vakarų Vokietijoje. 1945–1949 m. VLIK“o Vykdomosios Tarybos narys. Lietuvių tautinio sąjūdžio Vokietijoje pirmininkas.1949 m. išvyko į JAV, apsigyveno Clevelande, dirbo laikraščio „Dirva“ redakcijoje (1951–1963 ir 1991–1993 m. laikraščio redaktorius). Draugijos „Viltis“ organizatorius, jos reikalų vedėjas. 1994 m. grįžo į Lietuvą. Kūryba: Poezijoje vyrauja patriotiniai motyvai, religinė, kaimo, tautinė tematika. Eilėraštis „Motina“ (Toli, už girių, skendo saulė…) virto populiaria daina. Be poezijos išliko ir prozos darbų. Atsiminimuose aprašė Lietuvos okupacijų metus. 1979 m. parašė Klivlendo Dievo Motinos parapijos istoriją. Jaunystė arimuose, eilėraščiai, 1936 m. Taip pat parašė „Žaliuojanti žemė: eilėraščiai“(1937), „Rūpesčių dienos: eilėraščiai“(1946), „Pakeliui į mirtį: atsiminimų knyga“(1948), „Vieneri metai ir viena savaitė: atsiminimų knyga“(1950), „Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai lietuvio maldose: eilėraščiai“(1980), „Mano kartos likiminiai metai: eilėraščiai“(1980), „Bernelių mišios: eilėraščiai“(1983), „Ir saulėtos, ir rūsčios dienos: eilėraščiai“(1986). Sukūrė dokumentinių filmų apie lietuvius Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose.
Šaltiniai: Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997, p. 140.; Žemės ūkio enciklopedija, T. 1, Vilnius, 1998, p. 511.; Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 6, Vilnius, 2004, p. 324.