01 28 110 metų, kai gimė /1910 01 28/ Truskavoje (Kėdainių r.) Bronius Krištanavičius, Lietuvos kunigas, jėzuitas, filosofijos ir socialinių mokslų daktaras.

Mirė 1977 02 11 Čikagoje.

Valkenburgo (Olandija) kolegijoje studijavo filosofiją ir teologiją. 1932–1936 mokytojavo Kauno jėzuitų gimnazijoje, įsteigė moksleivių socialinės veiklos būrelį. 1937–1941 Insbruko universitete ir Romoje studijavo socialinius mokslus. 1939 įšventintas kunigu. 1941 filosofijos ir socialinių mokslų daktaras. Nuo 1941 dirbo Popiežiškojoje šalpos komisijoje Romoje, vienas jos direktorių. Rūpinosi Pietų Italijos neturtingųjų ir našlaičių šalpa, atstatė ir steigė prieglaudas, globojo karo pabėgėlius lietuvius, rėmė jų kuriamą Popiežiškąją lietuvių Šv. Kazimiero kolegiją Romoje. Nuo 1952 gyveno Čikagoje. 1952–1961 JAV lietuvių jėzuitų vyresnysis. Rūpinosi Čikagos, Monrealio ir Montevidėjo jėzuitų namų bei Čikagos lietuvių jaunimo centro statybomis.

Nuo 1932 bendradarbiavo žurnaluose „Misijos“, „Tiesos kelias“, „Žvaigždutė“. 1952–1963 redagavo žurnalą „Žvaigždė“. Vienas „Mišiolo“ (1968) vertėjų.

 Šaltiniai: Antanas Balašaitis. Bronius Krištanavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 11. Vilnius, 2007, p. 80.