08 14 15 metų, kai mirė /2004 08 14/ Krokuvoje (Lenkija) Czeslaw Milosz (Česlovas Milošas), lenkų ir lietuvių rašytojas, poetas, literatūros mokslininkas.

Gimė 1911 06 30 Šeteniuose (Surviliškio vlsč., Kėdainių apskr.). Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1992).

Kildino save iš paskutinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų kartos. 1921–1929 mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje, 1929–1934 Vilniaus universitete studijavo teisę. Nuo 1930 skelbė eilėraščius. Priklausė avangardistų grupei, leidžiančiai žurnalą „Żagary“. 1934–1935 gyveno Paryžiuje. Nuo 1935 dirbo Lenkijos radijo Vilniaus skyriuje, pašalintas už kairiąsias pažiūras, 1937 išvažiavo dirbti į Varšuvą. Žlugus Lenkijos valstybei, 1939 pasitraukė į Rumuniją ir atvyko į Kauną, bendradarbiavo žurnale „Naujoji Romuva“. 1940 pasitraukė iš SSRS okupuotos Lietuvos į Vokietijos okupuotą Varšuvą, dirbo lenkų pogrindžio spaudoje. 1945–1950 Lenkijos Liaudies Respublikos diplomatas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje. 1951 nutraukė ryšius su komunistiniu režimu, liko Prancūzijoje. 1960 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, 1961–1978 Kalifornijos universiteto Berkeley, 1978 išėjo į pensiją, bet ir toliau dėstė universitete. 1981–1982 Harvardo universiteto slavų literatūros profesorius. Bendravo su lietuvių išeivija, spaudoje ir kitur palaikė Lietuvos laisvėjimo sąjūdį, dažnai lankėsi nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Ankstyvoji poezija (rinkiniai „Poema apie sustingusį laiką“ / „Poemat o czasie zastygłym“ (1933), „Trys žiemos“ / „Trzy zimy“ (1936) katastrofistinė, persmelkta karo bei totalitarizmo nuojautų, apokaliptinės ironijos. Rinkinyje „Išgelbėjimas“ („Ocalenie“, 1945), poemose „Moralinis traktatas“ („Traktat moralny“, 1948), „Poetinis traktatas“ („Traktat poetycki“, 1957) nagrinėjamas universalių vertybių likimas 20 a. tragiškos patirties akivaizdoje, derinamas lyrizmas ir intelektualumas bei klasikinė disciplina. Rinkiniuose „Miestas be vardo“ („Miasto bez imienia“, 1969), „Kur saulė pateka ir kur nusileidžia“ („Gdzie wschodzi słońce i kędy zapada“, 1974), „Neaprėpiama žemė“ („Nieobjęta ziemia“, 1984), „Tolimesnės vietovės“ („Dalsze okolice“, 1991), „Ant upės kranto“ („Na brzegu rzeki“, 1994), „Kita erdvė“ („Druga przestrzeń“, 2002) ir kitur nagrinėjamos metafizinės, egzistencinės (pirmiausia tremties) ir pilietinės problemos, ryšku sąsajos su lenkų romantizmo tradicijomis ir su moderniąja, daugiausia anglų bei Jungtinių Amerikos Valstijų, poezija; juose dažni Lietuvos ir Vilniaus motyvai. Emigracijoje paskelbė istorinį politinį romaną „Valdžios paėmimas“ („Zdobycie władzy“, 1953), vaikystės atsiminimais paremtą romaną „Isos slėnis“ („Dolina Issy“, 1955, lietuvių kalba 1991, 2011). Didelę reikšmę turėjo eseistinė knyga „Pavergtas protas“ („Zniewolony umysł“, 1953, lietuvių kalba 1995, 2011), skirta komunistinės ideologijos ir mentaliteto analizei. Parašė filosofinių veikalų, kuriuose aptariama dabartinės žmonijos dvasinė krizė, ir veikalų, pagrįstų autobiografine, daugiausia lietuviška, medžiaga: „Gimtoji Europa“ („Rodzinna Europa“ 1959, lietuvių kalba 2003, 2011), „Ulro žemė“ („Ziemia Ulro“ 1977, lietuvių kalba 1996), „Pradedant nuo mano gatvių“ („Zaczynając od moich ulic“, 1985), „Tėvynės ieškojimas“ („Szukanie ojczyzny“ 1992, lietuvių kalba 1995, 2011), dienoraštį „Medžiotojo metai“ („Rok myśliwego“, 1990) ir kita. Miniatiūrų rinkinyje „Pakelės šunytis“ („Piesek przydrożny“ 1997, lietuvių kalba 2000) jungiama poezija ir proza. Knygose „Miłoszo abėcėlė“ („Abecadło Miłosza„ 1997, 2012), „Kita abėcėlė“ („Inne abecadło“, 1998), „Išvyka į Dvidešimtmetį“ („Wyprawa w Dwudziestolecie“, 2000, lietuvių kalba 2003) derinama literatūrinė ir dokumentinė medžiaga. Kūryboje žymią vietą užima Lietuvos gamta, socialiniai tipai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija. Paskelbė „Lenkų literatūros istoriją“ („Historia literatury polskiej“ 1993, anglų kalba 1969, lietuvių kalba 1996). Vertė Bibliją, anglų ir kitų tautų poeziją, iš lietuvių kalbos – K. Borutos, T. Venclovos kūrybą.

Lietuvių kalba poezija spausdinama nuo 1939, išleisti rinkiniai „Epochos sąmoningumo poezija“ (1955 Buenos Airės), „Rinktiniai eilėraščiai“ (dvikalbis leidinys 1997, 2011), Tai (2002). Lietuvių kalba dar išleista knyga „Poezijos liudijimas: Šešios paskaitos apie mūsų amžiaus skaudulius“ (2010), Cz. Miłoszo ir T. Venclovos laiškų atsiminimų, straipsnių, poezijos, esė ir vertimų knyga „Grįžimai Lietuvon“ (2014).

Filmografija: Lietuviški filmai apie Česlovą Milošą: „Česlovo Milošo sugrįžimas“ (rež. Juozas Javaitis, 1993, LTV), „Czeslawo Miloszo Vilnius„ (rež. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis, 2007), „Česlovo Milošo amžius“ (rež. Juozas Javaitis, 2011, LTV). Pagal Č. Milošo apsakymą „Isos slėnis“ rež. Tadeusz Konwicki 1982 pastatė vaidybinį filmą „Isos slėnis“ (lenk. „Dolina issy“).

Įvertinimas: Europos literatūros premija „Prix Littéraire Européen“ (1953), Nobelio literatūros premija (1980), Kėdainių krašto garbės piliečio vardas (1990), Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas (1992), Vilniaus miesto garbės piliečio vardas (2001), Lietuvos garbės pilietis (1992), Gedimino ordino Didysis kryžius (1995), minint poeto gimimo šimtmetį Lietuvoje ir Lenkijoje 2011-ieji paskelbti Česlovo Milošo metais. 2016 09 26 Vilniuje, Onos Šimaitės ir Bokšto gatvių sankirtoje atidaryti Č. Milošo laiptai. Tai pirmas pasaulyje Č. Milošo atminimui skirtas ženklas viešoje miesto erdvėje. Ant laiptų iškalti Č. Milošo eilių fragmentai lietuvių ir lenkų kalbomis.

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 15. Vilnius, 2009, p. 144.