01 21 65 metai, kai mirė /1954 01 21/ Marijinske (Kemerovo sritis) Fabijonas Kemėšis,kunigas, ekonomistas, ekonomikos daktaras (1924).

Gimė 1880 02 25 d. Vastapų k. ( Aluntos vlsč.).

1890-1895 mokėsi Palangos progimnazijoje, 1895-1897 Liepojos gimnazijoje. 1897-1902 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje.
1902–1907 m. Tauragės, 1907–1908 m. Subačiaus, 1908–1911 m. Vabalninko vikaras.[1][2] 1911–1913 m. dirbo Vilniuje laikraščio „Viltis“ redakcijoje.
1913 m. išvyko į Škotiją, kur redagavo „Išeivių draugą“. 1914 m. persikėlė į JAV, redagavo „Draugą“, „Darbininką“, „Pažanga“, kartu iki 1922 m. ėjo vikaro pareigas Čikagoje, Detroite.
1914 m. inicijavo katalikų politinį suvažiavimą, kuriame įsteigtas Tautos fondas Lietuvos laisvės kovai paremti ir įkurta Amerikos lietuvių taryba. 1914 m. padėjo įsikurti Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų sąjungai ir jos žurnalui „Moterų dirva“, 1915 m. padėjo įsteigti ir leisti žurnalą „Vytis“. [3] 1915 m. jo iniciatyva įsteigta Šv. Juozapo lietuvių Romos katalikų darbininkų sąjunga. 1917 m. padėjo leisti laikraštį „Garsas“. 1918 m. su lietuvių delegacija lankėsi pas JAV prezidentą Vudro Vilsoną Lietuvos nepriklausomybės reikalais. 1924 m. Vašingtone baigė Amerikos katalikų universitetą ir grįžo į Lietuvą.
1924–1940 m. ir 1941–1944 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje dėstė politinę ekonomiją, žemės ūkio kooperaciją, anglų kalbą, nuo 1924 m. Žemės ūkio ekonomijos ir politikos, nuo 1928 m. Bendrosios ekonomijos katedros vedėjas, nuo 1927 m. profesorius. 1924–1935 m. ir 1942–1944 m. Šv. Povilo bažnyčios (Akademija) rektorius. 1930 m. tapo Kauno kapitulos garbės kanauninku. 1945 m. paskirtas Viešintų, 1946 m. – Pandėlio klebonu. 1946 m. suimtas. 1946–1949 m. kalintas Šilutėje, vėliau Marijinske prie Kemerovo.
Pasirašinėjo Uosio slapyvardžiu arba tikrąja pavarde. Parašė brošiūrų ir stambesnių mokslinių knygų bei straipsnių. Kritikavo kapitalizmą, skatino imtis amatų ir prekybos, per kooperaciją siekti krikščioniškosios vienybės. Steigė savišvietos, savišalpos, blaivybės draugijas. Rašė Lietuvos ir JAV lietuvių periodinėje spaudoje.

Atminimo įamžinimas: 1995 Pandėlyje atidengta ąžuolinė atminimo lenta, 32×110 cm, su bareljefu [5] (aut. L. Juozonis)
Bibliografija: „Pramoninės demokratijos pagrindai (Bostonas, 1923), „Socialinės bei politinės ekonomijos įvadas“, (1938), „Socialinis Kristaus religijos pobūdis“ (1938), „Amerikos lietuvių Romos Katalikų susivienijimo istorija, 1886–1939“ (1940), „Krikščioniškosios ekonomijos linkme“ (1997).

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 9. Vilnius, 2006, p. 726; Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997, p. 220.