Įvykę renginiai

Gegužės 12 dieną bibliotekoje surengtos viešosios paskaitos, įvairiais rakursais palietusios ir paskatinusios diskutuoti su kalba susijusiomis temomis.

Kokie pokyčiai ištiks natūralią žmonių kalbą, eksponentiškai daugėjant dirbtinio intelekto sukurtų tekstų? Ar natūraliosios žmonių kalbos era baigiasi ir ką galime padaryti dabar? Tokius klausimus kėlė ir galimus sprendimus pateikė prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto (SITTI) direktorė.

Iki šiol dirbtinis intelektas (DI) mokėsi iš žmonių kalbos duomenų. Kuo toliau, tuo labiau daugės DI sukurtų tekstų, plintančių tarsi kopijos. Kyla natūralus klausimas: kokia kalba jau labai greitai kalbės mūsų anūkai? Pasak lektorės, galima numatyti, kad žodžių reikšmės pasikeis visai nemotyvuotai, nukentės įvairovė – neliks kalbos niuansų, stilistinių atspalvių, atsiras negyva kalba. Kuo toliau, tuo mažiau ši kalba bus susijusi su žmonių reikmėmis ir norais. „Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Pirmiausia, reikia labai aiškiai atskirti, kur yra DI kurti tekstai, o kur yra žmonių kalba. Ir tada bandyti, kiek galima, vengti DI sukurtų tekstų, ypač jei tie tekstai būtų naudojami DI tobulinimui. Prie tekstų metaduomenų aiškiai žymėti, kad tai autentiška žmonių kalba. Kuo toliau, tuo labiau ši žyma bus didesnė vertybė“, – kalbėjo dr. R. Petrauskaitė. Tad galime ir turime dabar kaupti kiek įmanoma daugiau duomenų mūsų natūraliai kalbai išsaugoti, išlaikyti, parodyti, kokia ji buvo tol, kol ji buvo žmonių kalba.

Pranešėja taip pat supažindino su SITTI kaupiamais lietuvių kalbos duomenimis: tekstynais, įrankiais, duomenų rinkiniais ir bazėmis, žodynais bei mokslininkams, studentams, moksleiviams, pedagogams ir visiems, besidomintiems lietuvių kalba, naudingomis paslaugomis. Plačiau su jomis galima susipažinti čia: https://sitti.vdu.lt/paslaugos/.

Apie kalbą, kaip ne tik apie bendravimo priemonę, bet ir informacinę sistemą, kurioje slypi tautos istorija, tradicijos ir mentalitetas, antrojoje paskaitoje kalbėjo ukrainietė Olena Kostrytsia, šiuo metu dirbanti Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje. Ji pasidalino patirtimi ir metodais, kuriuos taiko dirbdama su laikinąjį prieglobstį Lietuvoje turinčiais ukrainiečiais, vaikais ir suaugusiaisiais: tai pasakų terapija, ukrainietiškos literatūros fondo kaupimas, idėjų mugės, vasaros stovyklos. Viena vertus, tai padeda iš gimtosios šalies dėl karo pasitraukusiems migrantams išlaikyti ryšį su savo tapatybe ir panašų likimą patyrusiais žmonėmis, rasti atramos tašką, įsišaknyti naujoje vietoje. Taip pat lektorė akcentavo bendradarbiavimo su vietos bendruomene svarbą siekiant imigrantams sklandžiau integruotis Lietuvoje.

Šviesią viltį, gerų emocijų ir tikėjimą kalbos gyvybingumu dovanojo svečias iš Latvijos Andris Ērglis – Rygoje veikiančio žymaus latvių folkloristo Krišjāņio Barono, vadinamo latvių „dainų tėvu“, memorialinio muziejaus vadovas. Jis pristatė K. Barono reikšmingą indėlį į latvių literatūrinės kalbos raidą susisteminant, analizuojant ir publikuojant latvių liaudies dainas. „Folkloras – tai kalba, istorija ir savimonė“, – sakė svečias.

Klausantis pranešimo buvo įdomu mintyse paieškoti paralelių ir skirtumų tarp latvių ir lietuvių tautinių sąjūdžių. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje kilę latvių ir lietuvių tautiniai sąjūdžiai formavo modernias tautas. Jie prasidėjo kultūriniu pasipriešinimu rusifikacijai bei vokiečių įtakai. Šie judėjimai iškėlė kalbos teises, tautinės inteligentijos kūrimąsi ir galiausiai peraugo į politinius siekius, kurie baigėsi nepriklausomų valstybių atkūrimu.

Ypatingą svarbą latvių tautos folklore užima dainos, tad paskaitą užbaigė svečio atliekamos liaudies dainos, pritariant kanklėmis. Klausytojai susipažino su dainų simbolika, žodžiais, ir patys joms pritarė. Latvijoje šiuo metu stebimas didelis susidomėjimas folkloru, liaudies kultūra – daugelio šeimų „garbės reikalas“ turėti savo rankomis pasigamintą muzikos instrumentą ir tautinį drabužį. Folkloro ansambliuose noriai dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės. „Ką tai rodo? Galbūt, kad globaliame pasaulyje žmogus nori parodyti savo individualumą“, – svarstė A. Erglis.

Naujų žinių ir potyrių kupina diena praplėtė kėdainiečių akiratį, paskatino labiau domėtis kalbos aktualijomis, pažinti šalia gyvuojančias kalbas. Dėkojame visiems pranešėjams, vertėjai iš latvių kalbos Irinai Punenovai, paskaitų klausytojams.

Gegužės 15 dieną 17 val. kviečiame į dar vieną lietuvių kalbai ir raštijai skirtą renginį. Klausytojų laukia literatūrinė-muzikinė programa „Iš didelės meilės Tau…”, skirta Mikalojui Daukšai. Atlikėjai – Virginija Kochanskytė (aktorė), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), Roma Jaraminaitė (violončelė).

Renginiai yra projekto „(Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir raštijos istoriją“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė.

M. Daukšos viešosios bibliotekos nuotraukos