Įvykę renginiai

Lėtas laikas – tokį gražų apibūdinimą išgirdome birželio 18 d.iš bibliotekoje viešėjusios kraštietės, krikščioniško žurnalo „Kelionė“ redaktorės, sesers Faustinos Elenos Andrulytės ir žurnalo bendradarbės Astos Stašaitytės.

Viešnios pristatė naujausią, lėtam ir giliam skaitymui skirto žurnalo numerį, kuriame kalbama brandžios meilės tema, o dar netikėčiau, kad jame apie meilę sau kalba kunigas. „Tai laikas sugrįžti ir pabūti kartu su savimi. Ir man atrodo, kad tai yra lėtas laikas ir meilė sau, ta forma, nes kartais mes užskubame, užsidirbame, ir ramaus laiko sau nepaskiriame“, – kalbėjo sesuo Faustina.

Tą popietę visi tapome žurnalo „Kelionė“ bendrakeleiviais: mėgavomės neskubiai plaukiančiu pokalbiu, giliomis temomis, kasdienybę ir tikėjimą susiejančiomis įžvalgomis, šypsojomės ir juokėmės iš linksmų prisiminimų.

„Kartą išsiaiškinome, kad geriausiai žurnalą „Kelionė“ perka spaudos kioske oro uoste. Įsivaizduoju, kaip žmonės įsėda į lėktuvą, atsiverčia puslapį ir nusivilia“, – juokėsi žurnalo redaktorė, turėdama mintyse tuos skaitytojus, kurie tikėjosi lengvo turinio tekstų apie keliones.

„Nuostabiausia tai, kad mūsų skaitytojai yra labai įvairūs žmonės. Yra ir labai giliai tikintys, kurie sako, kad mums labai reikia teologės Jūratės Micevičiūtės straipsnių ir kurie skaityti pradeda nuo jų. Yra skaitytojų, kurie yra visiškai netikintys, sako, man įdomu, aš randu įdomius pokalbius, istorijas. Tad rinkdamiesi temą, stengiamės apimti visus. Kad visi jie gautų sielos maisto“, – sakė ji.

„Man iš tikrųjų labai didelis malonumas, kad aš savo 33 metų darbą televizijoje galiu panaudoti geram darbui. Šou versle tikėjimas laikomas neįdomia, banalia tema. Man nenuobodi, man ji nuoširdžiai įdomi. Aš nesitikiu, kad pašnekovas iškart puls liudyti Dievą, man tiesiog įdomu jo santykis su Amžinybe, ką jis planuoja daryti, kai artės mirties akimirka, man įdomu apie tai kalbėti. Metai eina, ir mano pačios galvoje temos keičiasi, ir klausimai, ir pašnekovai. Man didelis džiaugsmas, kad aš galiu būti „Kelionėje“, susitikti su Faustina, gerti arbatą, kalbėtis, apsikabinti“, – kalbėjo Asta Stašaitytė.

Beje, žurnalo bendradarbiais ir savanoriais galima vadinti iš Pernaravos miestelio kilusios Elenos tėvelius, mokytojus Loretą ir Liudą Andrulius: mama skaito korektūrą, pastabi tėvelio akis sutikrina skaičius, faktus.