01 24 126 metai, kai gimė /1892 01 24/ Pašlumžyje (Tauragės apskr.., Švėkšnos vls..,) Jokūbas Stanišauskas, prieškario nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras, geodezijos inžinierius, profesorius. Lietuvių tautininkų sąjungos narys.

Mirė 1943 04 14 Buriatijoje (R. Sibiras)

Pradinį išsilavinimą įgijo Švėkšnos rusiškoje dviklasėje liaudies mokykloje. Dėdės kunigo materialiai remiamas 1910 m. baigė Liepojos komercinę mokyklą, o 1917 m. – Maskvos matininkų institutą. 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1920 – 1921 m. buvo Žemės tvarkymo departamente melioracijos ir matavimo skyriaus vedėjas, 1921 – 1922 m. – Dotnuvos matininkų kursų vadovas, 1922-1924 m. – Dotnuvos žemės ūkio technikumo vicedirektorius, 1924-1926 m. – Dotnuvos žemės ūkio akademijos bei matininkų kursų dėstytojas, 1926 – 1927 m. – Žemės tvarkymo departamento direktorius, žemės reformos valdybos pirmininkas. 1927 m. jo pastangomis įkurta Kėdainių aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla. 1927-1934 m. buvo Kėdainių aukštesniosios kultūrtechnikų mokyklos direktorius. 1934–1938 – susisiekimo ministras. 1939 m. pradžioje paskirtas specialinio mokslo departamento direktorium ir pakviestas docentu į Žemės ūkio akademiją Kaune dėstyti geodezijos. Kai 1940 m. spalio 1 d. Žemės ūkio akademijos miškų skyrius buvo perkeltas į Vilniaus universitetą, profesoriavo Vilniuje.

1941 m. birželio 14 d. sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą. 1941 m. spalio mėn. perkeltas į Buriatiją, kur mirė iš bado 1943 04 14. Kapo vieta nežinoma.

Parengė ir išleido „Medžiaga žemės ūkio melioracijų rankvedžiui“ (1932), „Netolyginio vandens judesio atvirose vagose hidrauliniai skaičiavimai“ (1937), „Atvirųjų vagų hidrauliniai skaičiavimai“ (1933), „Lietuvos susisiekimo politikos gairės“ (1937). Parašė daug straipsnių geodezijos ir kultūrtechnikos klausimais į „Žemėtvarką ir melioraciją“, „Žemės ūkį“, „Savivaldybę”, „Techniką ir ūkį“, „Kosmą“, „Sąsieką“ ir kitur.

Šaltinis: Žemės ūkio enciklopedija. T. 3, Vilnius, 2007, p. 361.