03 14 176 metai, kai gimė /1842 03 14/ Purvėnų k. (Mažeikių r.) Jonas Balvočius, kunigas, rašytojas, vertėjas, mokslo populiarintojas.

Mirė 1915 11 12 Uliūnuose (Panevėžio r.). Palaidotas bažnyčios šventoriuje.

1863-1868 m. mokėsi iš pradžių Varnių, vėliau Kauno kunigų seminarijoje, 1868-1871 m. – Petrapilio dvasinėje akademijoje, kurią baigė teologijos kandidatu. 1871 m. įšventintas kunigu, paskirtas Kėdainių vikaru, nuo 1875 m. Vadoklių klebonas. Nuo 1902 m. buvo Dusetų altarista, 1908-1914 m. Ramygalos parapijos Ėriškių filialistas, 1914-1915 m. Uliūnų klebonas; Žemaičių vyskupijos garbės kanauninkas. Rėmė knygnešius, platino lietuviškas knygas, skatino parapijiečius mokytis. Rašyti Balvočius pradėjo 1898 m. Rašė ir daugiausia savo lėšomis išleido visą eilę originalių, verstų ar sulietuvintų liaudžiai skirtų knygų. Daug vertė iš kitų kalbų. Parengė spaudai lenkų-lietuvių kalbų žodyno rankraštį (1898 m.). Pirmosios astronominės knygelės lietuvių kalba „Sodiečių draugas” (1909 m.) autorius. Bendradarbiavo 1905 m. „Lietuvių laikraštyje“, 1905-1908 m. „Žvaigždėje“, 1905-1908 m. „Vilniaus žiniose“, 1906 m. „Nedėldienio skaityme“, 1908 m. „Draugijoje“. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: J.Gerutis, Prietelius, Vadoklietis. 1875-1902 m. klebonavo Vadokliuose. Jis rūpinosi labdara, švietimu, blaivybe, garsėjo gražiais pamokslais. Klebonaudamas Ėriškiuose (1907-1914 m.) pastatė kleboniją, 1908 m. įkūrė mokyklą. Paskutiniaisiais gyvenimo metais rūpinosi parapijos įkūrimu Uliūnuose Buvusiame grūdų sandėlyje 1914 m. įrengė koplyčią. 1914–1915 m. – Uliūnų klebonas.

Kūrybinė veikla: Kovojo dėl lietuviškos spaudos atgavimo, kūrė ir iš lenkų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė švietėjišką prozą, sulietuvino valstiečiams skirtas religines ir švietėjiškas knygas: „Apeigos Rymo – Katalikų bažnyčios“; „Sodžionių teologija“; „Pamokslai be kunigo“; „Pasaulio įkūrimas“; „Moterystė ir jos šeimyna“; „Sveikata“ ir kt. 1912–1913 m. perpasakojo vokišką Brėmo (Brehm) vadovėlį „Zoologija, skiriama sodiečiams“ (1-2). 1909 m. perdirbo trumpą astronomijos žinyną, pavadintą „Sodiečių dangus“. 1902 m. išvertė Ivano Krylovo pasakėčias. Išleido apysakas: „Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų“ (1903); „Kunigo giminė“ (1906); „Susiskaldėliai“ (1908). Pasirašinėjo slapyvardžiais J. Gerutis, Prietelius.

Šaltiniai: Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 – 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). – K., 1938. – 380 p. – P. 42; Lietuvių enciklopedija. T. 2, Boston, 1954, p. 154.; Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 1, Vilnius, 1966, p. 173; Mūsų švyturiai: trumpos biografijos – nekrologai, Vilkaviškis, [1992], p. 15–17; Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 48