01 05 130 metų, kai gimė /1888 01 05/ Stebuliškėse (Marijampolės apsk.) Jonas Kriščiūnas, agronomas, bitininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirė 1973 07 02 Kaune.

Mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, 1907 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 1912–1913 m. dalyvavo Marijampolės ūkio draugijos veikloje, skaitė paskaitas žemės ūkio klausimais. 1913 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. 1914–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, 1915–1916 m. mokėsi Pavlovsko Romanovo aerologijos observatorijoje ir Konstantinovo meteorologijos observatorijoje. 1916 m. dirbo aerologu XI aviacijos divizijoje. 1919 m. Kvietiškyje (Marijampolės apskritis) suorganizavo žemės ūkio mokyklą. 1919–1927 m. Dotnuvos žemės ūkio technikumo dėstytojas. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje, priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai. 1925–1941 m. ir 1944–1973 m. Žemės ūkio akademijos dėstytojas, 1940–1941 m. ir 1944–1945 m. rektorius, 1945–1947 m. prorektorius, 1928–1941 m. ir 1944–1957 m. Augalininkystės, 1957–1962 m. Žemdirbystės katedros vedėjas, nuo 1940 m. profesorius. 1940 m. žemės ūkio mokslų garbės daktaras. 1941–1944 m. gyveno Rusijoje, beveik metus – Debiosų vaikų namų direktorius. 1956–1958 m. kartu buvo Kauno rajono Mičiurino kolūkio pirmininkas. 1946 m. LSSR mokslų akademijos tikrasis narys. 1948 m. Sąjunginės Lenino žemės ūkio mokslų akademijos narys. 1946–1950 m. SSRS AT, 1951–1959 m. LSSR AT deputatas. Nuo 1965 m. Lietuvos entomologų draugijos narys.

1910–1914 m. parašė populiarių knygučių žemdirbystės klausimais. Bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, „Lietuvos ūkininke“ (kurį laiką redagavo jo priedą „Žemė“). 1927 m. su kitais įsteigė Lietuvos bitininkų ir cukrinių runkelių augintojų draugijas, 1930 m. – kooperatinę draugiją „Sėklininkas“. Cukrinių runkelių auginimo ir lietuviškos agronominės literatūros pradininkas, paskelbė apie 1000 straipsnių žemės ūkio klausimais. Knygelėje „Augalų ligos“ pirmasis Lietuvoje aprašė vabzdžius kenkėjus ir pavadino juos lietuviškais terminais. Propagavo augalų apsaugą, bitininkystę ir sėklininkystę.

Bibliografija: „Augalų ligos“ (1912), „Kaip gaminti vaisių vyną“ (1928), „Bitininkystė“ (1933, 1961), „Augalininkystė“ (1959).

Atminimo įamžinimas: Palaidotas Petrašiūnų kapinėse; 1965 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Petras Aleksandravičius). 1974 m. LŽŪA įsteigta Jono Kriščiūno vardo premija, kasmet mokama konkursą laimėjusiam studentui už gerą mokslinį-tiriamąjį darbą bitininkystės, sėklininkystės ar augalininkystės tema. Agronomijos fakultete, Augalų apsaugos katedroje jo vardu pavadintas bitininkystės kabinetas. 1974 m. spalio 26 d. Dotnuvos-Akademijos gyvenvietės (Kėdainių r.) Gėlynų gatvė pavadinta J. Kriščiūno vardu. 1984 m. spalio 19 d. centriniame Noreikiškių skvere pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas). 1988 m. sausio 12 d. ant namo Kauno centre (Kęstučio g. 27) atidengta memorialinė lenta. 1993 m. Aleksoto mikrorajone, Birutėje jo vardu pavadinta gatvė.

Šaltiniai: Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 , Vilnius, 1986, p. 403; Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 11, Vilnius, 2007, p. 78; Skirkevičius, Algirdas. Akademikas J. Kriščiūnas – bitininkystės pradininkas Lietuvoje. Prieiga per internetą: <http://www.bitininkas.lt/bitininkai/krisciunas.htm>; <http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KRI%D0%C8I%DBNAS%20JONAS>; Steigiamojo Seimo nariai: Jonas Kriščiūnas (1888-1973) [žiūrėta 2017-09-27]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_d=98270&p_k=1

http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/24494>