12 02 405 metai, kai gimė /1612 12 02/ Papilyje (Biržų r.) Jonušas Radvila, Lietuvos kunigaikštis, valstybės ir karo veikėjas, kultūros mecenatas, LDK evangelikų reformatų globėjas.

Mirė 1655 12 12 Tykocine (Bialystoko vaivadija). Jo palaikai ilgai, net iki 1656 12 30 buvo Tykocine, vėliau jie buvo perkelti į Kėdainius, į šeimyninę Radvilų kriptą evangelikų reformatų bažnyčioje. 1995 m. jo sarkofagas restauruotas, palaikai perlaidoti.

1629-1631 studijavo Leipcigo, 1633 Leideno (Olandija) universitetuose. Mokėjo keletą kalbų. 1646-1653 LDK lauko etmonas ir Žemaitijos seniūnas, nuo 1653 Vilniaus vaivada nuo 1654 dar ir LDK didysis etmonas. Kėdainiuose 1649 perorganizavo keturklasę mokyklą į gimnaziją, 1650 įsteigė spaustuvę, popieriaus fabriką, 1653 suteikė miestui plačias savivaldos teises. 1654-1655, per 1654-1667 Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Rusija, vadovavo LDK kariuomenei. 1655 rugpjūčio mėnesį Rusijos kariuomenei užėmus Vilnių, vadovavo LDK didikų grupei, kuri sudarė Kėdainių sutartį su Švedija (1655 m. rugpjūčio 18 d.). Už tai Abiejų Tautų Respublikos Seimas nusavino jo valdas (svarbiausios: Biržai, Dubingiai, Kėdainiai, Nesvyžius, Svėdasai).

Atminimas: 1919 Kaune įsikūręs husarų pulkas pavadintas Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos garbei (gyvavo iki 1939). Nuo 1999 Rukloje (Jonavos r.) įsikurė ir Jonušo Radvilos mokomasis pulkas. Jonušui Radvilai atminti sukurti paminklai Biržuose (1931 06 28; aut. Juozas Zikaras Kėdainiuose, Didžiosios Rinkos aikštėje stovi 2006 m. sukurtas skulptoriaus Algirdo Boso paminklas Jonušui Radvilai.

Šaltiniai: Lietuvių enciklopedija. T. 24, Bostonas, 1964, p. 381; Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 19, Vilnius, 2011, p. 431-432.