03 31 90 metų, kai gimė /1928 03 31 / Tendžiogaloje (Kėdainių apskr.; dabar Raseinių r) Juozas Blužas, gydytojas kardiologas, pedagogas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Baigė Krakių gimnaziją. 1946 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete, 1952 m. su pagyrimu baigė Kauno medicinos instituto (KMI) Gydomąjį fakultetą. Nusiųstas dirbti į Pskovo srities Palkinsko rajoninę ligoninę terapeutu. 1955 m. pakviestas į KMI terapijos specialybės aspirantūrą, 1958 m. medicinos mokslų kandidatas. 1958–1992 m. dėstė KMI (nuo 1989 m. Kauno medicinos akademija), nuo 1971 m. profesorius. 1968 m. medicinos mokslų daktaras. 1971–1972 m. tobulinosi Anglijoje, Danijoje ir Švedijoje. 1972–1975 m. Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1975–1992 m. instituto direktorius. 1979–1992 m. Respublikinio mokslinio ir praktinio kardiologijos centro vadovas, nuo 1982 m. LSSR sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis vyr. kardiologas. Kardiologijos tarnybos Lietuvoje organizatorius, 1984–1999 m. Lietuvos kardiologų draugijos pirmininkas. 1991 m. išrinktas Europos kardiologų draugijos (ESC Fellows) garbės nariu.
Mokslinė veikla: Mokslinio darbo svarbiausia sritis – sergančiųjų širdies ligomis stacionarinio ir reabilitacinio gydymo sistemos sukūrimas bei įdiegimas. Tyrė staigios mirties grėsmės atpažinimą. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gydyti miokardo infarktą antikoaguliantais ir fibrolizinėmis medžiagomis. Jo iniciatyva Kaune pradėtas gaminti trombinas ir fibrinolizinas. Kartu su bendradarbiais sukūrė originalių medicinos aparatų, prietaisų ir kompiuterinės automatinės analizės sistemų. Sukūrė originalų tromboelastografą kraujo krešumui tirti. Prietaisas buvo demonstruojamas tarptautinėse parodose Londone ir Paryžiuje. 1968 m. bendradarbiaujant su Kauno politechnikos instituto ultragarso laboratorija pradėjo kraujo tyrimus ultragarsiniu interferometru. Kartu su Elektronikos instituto medicinos skyriumi buvo konstruojami elektroninės aparatūros kompleksai ilgalaikei sunkių ligonių būklei stebėti ir širdies ritmo sutrikimams nustatyti. Jam vadovaujant ir konsultuojant sukurtos reabilitacinio gydymo mokslinės-praktinės bazės Elektrėnuose ir Viršužiglyje, parengta ir apginta daugiau kaip 30 daktaro disertacijų bei habilitacinių darbų, paskelbti 526 moksliniai darbai, parašytos kelios monografijos, išleista keliolika jo redaguotų mokslinių leidinių.
Parašė: „Krūtinės anginos gydymas“ (su Zigmu Januškevičiumi ir Voldemaru Kempinsku, 1981), „Dar būnant kartu“ (su dukra Ina Blužaite, 2006).
Įvertinimas: 1968 m. LSSR valstybinė premija (už naujų miokardo infarkto diagnostikos ir gydymo metodų sukūrimą ir įdiegimą į praktiką), 1974 m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas, 1984 m. LSSR valstybinė premija (už nuoseklios kardiologinių ligonių reabilitacinio gydymo sistemos sukūrimą ir įdiegimą į Lietuvos sveikatos apsaugos praktiką), 2004 m. Kauno miesto garbės pilietis.
Atminimo įamžinimas: 2005 m. KMU Kardiologijos klinikoje atnaujintų auditorijų kompleksas (Eivenių g. 2) pavadintas prof. Juozo Blužo vardu, 2007 m. KMU Kardiologijos institute (Sukilėlių g. 17) atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Stasys Žirgulis), 2012 m. vienai Kauno gatvei suteiktas J. Blužo vardas.
Šaltiniai: Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1, Vilnius, 1985, p. 270.; Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 3, Vilnius, 2003, p. 300.