01 20 125 metai, kai gimė /1894 01 20/ Komariškiuose (Baisogalos vlsč.) Juozas Šarauskas, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanoris, pulkininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas.

Mirė 1941 06 26 Červenėje (Baltarusijoje).

Baigė Baisogalos pradžios mokyklą, 1913 keturias Šiaulių gimnazijos klases, 1914 Kijevo matininkų ir hidrotechnikų kursus.
1914 rudenį, mobilizuotas į carinės Rusijos armiją. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo veiksmuose Vilniaus, Gardino bei Suvalkų gubernijose. 1915 netoli Punios buvo sunkiai sužeistas. Pasveikęs baigė Maskvos 5-ąją praporščikų mokyklą ir 1917 02 10 paskirtas 58 pėstininkų atsargos pulko Voroneže jaunesniuoju karininku. Įsijungė į atskirų lietuvių dalinių organizavimą Rusijos kariuomenėje. Kurį laiką pirmininkavo Voronežo įgulos lietuvių karių komitetui, kaip įgulos atstovas dalyvavo 1917 Petrograde vykusiame Rusijos lietuvių karių suvažiavime ir Rusijos lietuvių seimo darbe. 1917 kartu su profesoriumi Jonu Jablonskiu išvertė į lietuvių kalbą rikiuotės statuto terminus, kurie buvo reikalingi besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. 1917 liepos-gruodžio mėn. tarnavo 28-ame Polocko pėstininkų pulke būrio, vėliau kuopos vadu, Vakarų fronte dalyvavo kovose su austrais. 1917 gruodžio mėn., pačiam prašant, perkeltas į Vitebsko atskirąjį lietuviškąjį batalioną kuopos vado padėjėju. 1918 išformavus batalioną, demobilizuotas.
1918 rugsėjo mėn. grįžo į Lietuvą, dirbo tėvų ūkyje. 1918 12 28 įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir bermontininkais. Krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas Kėdainių srities apsaugos viršininku. 1919 vasario mėn. vadovavo savanorių būriams pirmose nepriklausomybės kovų Kėdainių kautynėse. 1919 02 20 paskirtas Kėdainių karo komendantu. 1920 03 27 suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis. 1920 10 20 perkeltas į 12-ą pėstininkų Kauno pulką, paskirtas 1-os kulkosvaidžių kuopos vadu, vėliau bataliono vadu. 1921 vedė. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus, paskirtas į Lietuvos vyriausiąjį štabą Operacijų skyriaus viršininko antruoju pavaduotoju, vėliau – pirmuoju, ėjo viršininko pareigas. 1923 sausio mėn. Juozapaičio slapyvardžiu dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923 05 18 pakeltas į majorus. Nuo 1924 įsijungė į Šaulių sąjungos veiklą. 1925 Topografijos skyriaus geodezininkas ir ypatingų reikalų karininkas Susisiekimo skyriuje, įstojo į Lietuvos universiteto Teisių fakultetą. 1929-1940 Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas. 1930 11 23 pakeltas į pulkininkus.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 06 26 laikinai paskirtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininku. 1940 08 01 atleistas iš pareigų ir paskirtas Kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininku, kartu einant Karo muziejaus viršininko pareigas. Pogrindinio leidinio „Laisvoji Lietuva“ leidėjas ir „Pavergtos Lietuvos gelbėjimo sąjungos“ steigėjas. 1941 04 26 suimtas, kalintas Kauno kalėjime. 1941 06 22-23 išvežtas į Minską, birželio 26 d. sušaudytas Červenės žudynių metu.
1994 m. Žaliakalnyje ant namo Dainavos g. 2, atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1932-1941 m. gyveno Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Skautų sąjungos brolijos vadas, pulkininkas Juozas Šarauskas . 2012 už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.
Skautiška veikla: Plk. Juozo Šarausko vaidmuo skautų organizacijoje taip pat labai reikšmingas. Pagrįstai galima teigti, kad būtent jis buvo skautų suvalstybinimo „architektas“. Nuo 1924 m. jis kaip karininkas – visuomenininkas dalyvavo Lietuvos skautų rėmimo draugijos veikloje. Tais pačiais metais įsijungė į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir organizavo pirmuosius Šaulių sąjungos manevrus ties Kaunu.1928 buvo išrinktas į Šaulių sąjungos centro valdybą, jos nariu išbuvo iki sovietų okupacijos. 1929 išrenkamas Lietuvos skautams remti draugijos centro valdybos vicepirmininku, o 1930 10 01, paskelbus skautų sąjungos įstatymą, paskirtas vyriausiuoju skautininku. 1933 dalyvavo pasauliniame skautų sąskrydyje ir tarptautinėje skautų vadų konferencijoje Vengrijoje. Grįžęs organizavo Lietuvos skautų ir skaučių stovyklą Palangoje, kurioje lankėsi skautybės kūrėjas lordas Robertas Baden-Powell´s su žmona ir anglų skautų palyda. Stovykloje dalyvavo apie 1700 skautų ir skaučių. 1935 paskiriamas skautų brolijos vadu ir juo išbuvo iki Lietuvos Skautų sąjungos uždarymo (1940 07 18). 1936 buvo išvykęs į Stokholmą, tarpautinę skautų vadų konferenciją. Taip pat publikavo straipsnius ir įsakymus mėnesiniame skautų laikraštyje „Skautų aidas“ bei jo priede „Skautų vadas“ (1932–1935). Jam vadovaujant, 1938 buvo suorganizuota ir antroji tautinė skautų stovykla, kurioje dalyvavo apie 2000 skautų ir skaučių. Telšiuose veikia Juozo Šarausko skautų vyčių draugovė.
Įvertinimas: 1928 Vyčio kryžiaus II rūšies 3-iojo laipsnio ordinas, 1928 Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, 1928 Lietuvos nepriklausomybės medalis, 1929 DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas, 1931 Lietuvos šaulių sąjungos „Šaulių žvaigždės“ ordinas, 1931 Lietuvos skautų sąjungos Lelijos ordinas, 1932 Estijos skautų Lelijos ordinu, 1934 Latvijos skautų „Baltosios Lelijos“ ir 1937 „Pilkojo Vilko“ ordinais, 1934 Vengrijos skautų medaliu, 1936 Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinas, 1937 Latvijos Trijų Žvaigždžių 3-iojo laipsnio ordinas, 2012 Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (po mirties).

Šaltiniai: Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. T. 7. Vilnius, 2007, p. 258-259; <http://www.plienosparnai.lt/page.php?518>; Lietuvos Aviacijos Istorija 1919–1940 m.: Juozas Šarauskas: [interaktyvus] [žiūrėta 2018-10-08]. Prieiga per internetą: <http://www.plienosparnai.lt/page.php?518; http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0ARAUSKAS%20JUOZAS>; http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429391>