08 04 130 metų, kai gimė /1889 08 04/ Palėvenėje (Aukštadvaryje, Kupiškio r.) Jurgis Elisonas, pedagogas, aktyvus visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, gamtininkas, vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos zoologų.

Mirė 1946 01 04 Vysbadene (Vokietija). Palaidotas Ziudfrydhofo kapinėse.

1915 baigė Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto Gamtos skyrių. 1915–1917 tarnavo Rusijos karo aviacijos meteorologijos skyriuje. 1918–1919 Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919–1925 Panevėžio gimnazijos mokytojas, 1925–1929 Panevėžio apskrities mokyklų inspektorius, 1929–1932 Kėdainių gimnazijos direktorius, 1932–1935 Panevėžio mergaičių gimnazijos direktorius, 1935–1940 Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius. Be to, 1924–1940 Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, Zoohigienos ir veterinarijos katedros vedėjas, 1935 profesorius. 1925–1927 Lietuvos universiteto docentas. 1942–1944 Lietuvos mokslų akademijos mokslinis bendradarbis. 1940 TSRS okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Panevėžio kalėjime. Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Vilniuje, dalyvavo pogrindinėje veikloje, tačiau perspėtas suėmimo išvengė. Kurį laiką slapstėsi, o 1944, būdamas švedų kilmės, pabandė laiveliu pasitraukti į Švediją. Jūroje vokiečių suimtas, kalintas Rygos kalėjime, vėliau išvežtas į Vokietiją.

Gamtininkas: Ilgai Jurgio Elisono nuopelnai Lietuvos mokslui buvo menkinami ar visai nutylimi, nes turėjo įtakos sovietinės nomenklatūros neigiamas požiūris į jo aktyvų dalyvavimą tautinių organizacijų veikloje. Tyrinėjo ne tik stuburinius – žinduolius, paukščius, žuvis, bet ir daugelį bestuburių ir ypač įvairius parazitus. Jo puikūs vadovėliai, žinynas, populiarūs straipsniai ilgą laiką buvo gamtininkų, mokslo darbuotojų, studentų ypač trokštama literatūra. Knygoje „Mūsų šalies žinduoliai“ surinko daugybę senų žmonių pasakojimų apie įvairiausius gyvūnus, kurie atspindi tų laikų žinias ir suvokimą.

Kraštotyrininkas: 1919 įsidarbinęs Panevėžio berniukų gimnazijoje, suorganizavo kraštotyros mėgėjų būrelį. Jo vadovaujami mokiniai rinko kraštotyrinę, archeologinę medžiagą, vasarą vykdavo į ekspedicijas, rinko senienas gimtuosiuose sodžiuose. 1923 vienas iš aktyviausių Panevėžio „Gimtajam kraštui tirti draugijos“ steigėjų, iki 1940 draugijos pirmininkas. 1925 Panevėžio kraštotyros muziejaus steigėjas, steigiamam muziejui perdavė gimnazijos moksleivių sukauptus eksponatus ir savo privatų archeologijos ir numizmatikos rinkinį. Jo iniciatyva muziejuje įkurtas gamtos skyrius, rūpintasi įvairių gamtos eksponatų, paukščių ir gyvūnų iškamšų, ragų kolekcijos, augalų herbarų, žuvų kolekcijos, suakmenėjimų kaupimu.

Sudarė ir 1925 paskelbė Panevėžio apylinkių archeologijos atlasą. Rinko ir skelbė tautosaką apie gyvūnus, jų elgesį, gydymus, užkalbėjimus ir kt.
1936 Lietuvių tautosakos archyvo tarybos narys, tarybos pirmininkas. 1939 Lituanistikos instituto narys.

Bibliografija: „Stuburinių gyvulių zoologija“ (1920); „Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis (1920); „Zoologijos vadovėlis“ (1925); „Mūsų šalies žinduoliai“ (d. 1, 2, 3; 1932); „Zoologija“ (1932); „Kaip lietuvis sodietis iš gyvulių elgesio spėja orų atmainas“ (1925); „Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje“ (1932).

Jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 9. Vilnius, 2006, p. 464;
Gimė Jurgis Elisonas, 1889 08 04 Palėvenėje (dab. Kupiškio r.). Prieiga per internetą: <http://www.versme.lt/kalendo.htm?men_sk=2>.