01 26 215 metų, kai gimė /1804 01 26/ Terpeikių k. (Palėvenės parapija, Kupiškio r.) Kajetonas Aleknavičius, kunigas, poetas.

Mirė 1874 12 02 Asavoje (Baltarusija).

Mokėsi Troškūnų (Anykščių r.) bernardinų vienuolyno kolegijoje. 1827 įstojo į Vilniaus Antakalnio reguliariųjų Laterano kanauninkų vienuolyną, 1832 baigė studijas Vilniaus vyriausiojoje kunigų seminarijoje prie Vilniaus universiteto ir buvo įšventintas kunigu.
1832–1843K. Aleknavičius tarnavo vikaru Obeliuose (Rokiškio r.), Panemunėlyje (Rokiškio r.), Kėdainiuose ir Semeliškėse (Elektrėnų sav.).
1843–1867 jis buvo Merkinės (Varėnos r.) klebonas. Merkinėje 1843 m. jis savo lėšomis pastatė naują kleboniją, su parapijiečiais bendraudavo lietuviškai. Už 1863 m. sukilėlių rėmimą 1867 jis buvo iškeltas iš Merkinės į Asavą (dabar – Gardino sritis, Baltarusija).
K. Aleknavičius yra eiliuoto feljetono lietuvių literatūroje pradininkas. Jis vienas pirmųjų pradėjo rašyti ir eilėraščius vaikams. K. Aleknavičiaus poezija pasižymi liaudišku pasaulėvaizdžiu, joje vyrauja vaizdžios kaimo buities realijos, gausu pamokymų, kurie išsakomi gyva sąmojinga žmonių šneka, vartojant tautosakinius poetizmus. Jo kūryba prisidėjo prie buitinės valstiečių kultūros kėlimo, žadino meilę knygai, mokslui, padėjo formuotis bendrinei lietuvių kalbai. Kai kurie jo eilėraščiai ilgainiui virto liaudies dainomis.
Jis išleido poezijos rinkinį „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“ (1861 m, kiti leidimai – 1904, 1907). Dialogo forma jis parašė elementorių „Elementarius, arba Lengwus mokslas skaytit Raszto Szwento“ („Elementorius, arba Lengvas mokslas skaityt Rašto švento“, 1846 m., kitas leidimas 1858 m.), kuris laikomas pirmuoju aukštaitišku vadovėliu.
Redaguota pagal naująsias lietuvių kalbos normas K. Aleknavičiaus poezija po jo mirties išleista rinkiniais „Birutės“ garsai“ (1910, kitas leidimas – 1914) ir „Kikilis laibakojis“ (1971).

Šaltiniai: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1399>; <http://www.literatura.lt/rasytojai/kajetonas-aleknavicius/>