02 06 76 metai, kai gimė /1942 02 06/ Dotnuvoje (Kėdainių r.) Konstancija Brundzaitė kompozitorė, dailininkė.

Mirė 1971 06 12 Vilniuje.

1964 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos akademija), Eduardo Balsio kompozicijos klasę. 1964-1965 m. dėstė Panevėžio, 1970 m. – Klaipėdos muzikos mokyklose. 1965-1967 m. – Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo vyresnioji mokslo bendradarbė. 1967-1969 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos vyresnioji metodininkė, iki 1971 m. dirbo Lietuvos konservatorijos koncertmeistere. Nuo 1971 – Lietuvos kompozitorių sąjungos narė. Sukūrė apie 60 įvairių žanrų kūrinių. Ypač reikšminga vokalinė muzika – choro ir solo dainos. 1971 m. Brundzaitė už choro dainas „Vakaras“ ir „Paukštis“ gavo 1-ąją Stasio Šimkaus konkurso premiją. Nemažai kūrinių yra įrašyta Lietuvos radijo fondams ir į plokšteles, išleista įvairiuose leidiniuose. Sukūrė simfonijetę styginių orkestrui (1963 m.), simfoninę poemą „Baltosios viršūnės“ (1964 m.), „Šventinį rondo“ liaudies instrumentų orkestrui (1965 m.), „Dialogus“ vargonams ir kameriniam orkestrui (1970 m.), vokalinių ciklų, instrumentinių pjesių, romansų, radijo spektaklių muzikos. Daug kompozicijų skyrė vaikams. Jos kūryba profesionali ir novatoriška, labai subtili, lyriška ir nepaprastai emocionali. Kompozitorė parašė apie 14 muzikinių straipsnių, nutapė daug paveikslų, parašė eilėraščių ir prozos kūrinių.

Šaltiniai: Narbutienė, Ona. Konstancija Brundzaitė, Vilnius, 1983; Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 3, Vilnius, 2003, p. 530.