Mikalojus Daukša

Mikalojus Daukša (dail. Antanas Rimantas Šakalys, raižinys, 1978, @LATGA, 2018)
Mikalojaus Daukšos „Postilla Catholicka“ (1599) viršelis. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Mikalojus  Daukša 
(gimė - tiksli data nežinoma - tarp 1527 m. ir 1538 m. Babėnuose (dabar Kėdainių dalis) – mirė 1613 m.  vasario mėnesį Varniuose), lietuvių humanistas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų. Katalikų kunigas.
Spėjama, mokėsi viename Vakarų Europos universitetų. 1570–1572 Krakių klebonas, nuo 1572 Žemaičių kapitulos kanauninkas, 1585–1592 oficiolas. Nuo 1592 kunigas Betygaloje. 1609–1610 Žemaičių vyskupijos administratorius. Mokėjo keletą kalbų, turėjo nemažą biblioteką. Skelbė kontrreformacijos ir renesansinio humanizmo idėjas. Iš lenkų kalbos išvertė Jokūbo Ledesmos katekizmą (Katechizmas, arba  Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus 1595 m. Vilniuje), parašė jo pratarmę. Tai pirmoji išlikusi lietuviška knyga, išleista Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje (jos egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje). Svarbiausias Mikalojaus Daukšos darbas – Jokūbo Wujeko mažosios postilės vertimas Postilla catholicka (1599 m. Vilniuje). Postilėje išspausdinta Prakalba į malonųjį skaitytoją, parašyta lenkų kalba. Joje reiškiama naujųjų laikų tautos valstybinio ir kultūrinio suverenumo samprata, aukštinama gimtoji kalba, pabrėžiama jos svarba tautos vienybei ir išlikimui, valstybės savarankiškumui, katalikybės idėjų skleidimui. Mikalojaus Daukšos raštai pasižymi žodinga kalba, naujadarais (mokytojas, valia, įkvėpimas, išmintis ir kiti), vaizdingu stiliumi; jie turėjo įtakos lietuvių rašomosios kalbos raidai.
  
Šaltinis: Vanagas, Vytautas. Mikalojus Daukša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 4. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 532.