Nuotraukos
Spalio 2 d. įvyko Fortepijoninio trio Meta koncertas
Spalio 2 d. 16:00 Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriaus kino salėje, Didžiosios rinkos a. 4. įvyko Fortepijoninio trio Meta koncertas
Atlikėjai:
Marija Pranskutė (smuikas)
Deividas Dumčius (violončelė)
Julija Bagdonavičiūte (fortepijonas)
Marija Pranskutė (smuikas)
Deividas Dumčius (violončelė)
Julija Bagdonavičiūte (fortepijonas)
Programoje: J. Brahms, A. Piazzolla, V. Bartulis, D. Šostakovich, G. Pucini.
Fortepijoninio trio META nariai – Marija Pranskutė (smuikas), Deividas Dumčius (violončelė) ir Julija Bagdonavičiūtė (fortepijonas). Ansamblio nariai studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. dr. Indrės Baikštytės klasėje. Trio susibūrė 2018 metais. Tais pačiais metais, ansamblis laimėjo I vietą XVIII tarptautiniame Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse, Vilniuje. 2019 metais, META atstovavo šalį tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje „Harmos“ Portugalijoje, Porto bei dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose "International Summer Academy - ISA" Austrijoje, kurių metu buvo apdovanoti publikos simpatijų prizu. 2020 metais, fortepijoninis trio debiutavo Vokietijoje, „Tangobrücke“ koncertų salėje, „Užutrakio vakarai“ bei „Permainų muzika“ festivaliuose. Tais pačiais metais, fortepijoninis trio buvo apdovanotas GRAND PRIX prizu V Vilniaus tarptautiniame jaunimo muzikos konkurse „Premio Scarlatti“. 2021 metais, fortepijoninis trio Meta pelnė GRAND PRIX XXI tarptautiniame festivalyje-konkurse „Muzika be sienų“ bei I vietą I tarptautiniame Rudolf Barshai vardo konkurse Rusijoje, Maskvoje. Visi trio nariai sukaupę ne tik plačią patirtį kaip kamerinės muzikos atlikėjai, tačiau ir kaip solistai – koncertavo įvairiose Lietuvos, Vokietijos, Italijos, Suomijos, Vengrijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Rusijos, Pietų Amerikos scenose. Muzikantai groję Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Gewandhaus (Leipcigas), Konzerthaus (Berlynas), St. Martin-in-the-Fields, the Roundhouse (Londonas) publikoms. Savo meistriškumą jie tobulinę pas tokius atlikėjus, kaip Pascal Devoyon, Daniel Garlitsky, Davidas Geringas, Kevin Kenner, Barbara Lüneburg. Kaip ansamblis, dalyvavo Hatto Beyerle, Avedis Kouyoumdjian, Othmar Müller, Johannes Meissl, Vida Vujic, Candida Thompson, Marta Gulyás, Patrick Jüdt, Peter Schuhmayer, Hanns-Martin Schreiber meistriškumo kursuose.
"Senieji amatai kaip poezija"
.jpeg)
Bibliotekoje birželio - lapkričio mėnesiais vyko ciklas edukacijų "Senieji amatai kaip poezija", kurias vedė menininkė iš Kauno Ramutė Toliušytė. Lankytojai išmoko dekoruoti - "marmuruoti" - popierių, kurį vėliau panaudojo knygų rišimui. Pasigamino odinę apyrankę, diržą "žaltį" ir juos dekoravo kalinėjimo būdu, dažė. Knygeles įrišo dviems būdais: slaptuoju belgišku rišimu ir "Longstitch" technika - sumodernintas XV a. įrišimas. Šventas Kalėdas edukacijų lankytojai pasitiks pasipuošę namus odos ir tekstilės dekoracija. Renginiuose istorikas Audrius Daukša ir dalyviai skaitė ir analizavo poetų Donaldo Kajoko, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio eiles. Laima Žilytė vedė pasidainavimus.
Spalio 22 d. įvyko Valdo Daškevičiaus poezijos rinktinės pristatymas
.JPG)
Spalio 22 d. įvyko Valdo Daškevičiaus naujos poezijos rinktinės "Visas likęs laikas" pristatymas ir Algimanto Lūžos fotografijų parodos "Šventų Kalėdų belaukiant" atidarymas.
Įvyko Genės Sereikienės naujos knygos "Naujieji Lažai - mano gimtasis kaimas" pristatymas
Įvyko Genės Sereikienės naujos knygos "Naujieji Lažai - mano gimtasis kaimas" pristatymas. Pasigrožėkite renginio akimirkomis.
Nuotraukų autorė Regina Jasinskienė.
Aurelijos Ozolinia siuvinėtų paveikslų ir piešinių parodos atidarymas
Lapkričio 5 d. bibliotekoje įvyko Kėdainių teismo rūmų teisėjos Aurelijos Ozolinia siuvinėtų paveikslų ir piešinių parodos atidarymas. Kviečiame pasidžiaugti renginio akimirkomis.
Nuotraukų autorė Regina Jasinskienė.
Ramūno Čičelio knygos "Ad Rem" pristatymas
Ramūno Čičelio knygos "Ad Rem" pristatymas. Kviečiame pasidžiaugti renginio akimirkomis.
Nuotraukų autorė - Regina Jasinskienė.
Edmundo Janušaičio knygos "Vėjų gaudyklė" pristatymas
Edmundo Janušaičio knygos "Vėjų gaudyklė" pristatymas.
Nuotraukų autorė - Regina Jasinskienė.
Šiaurės šalių literatūros savaitė. "Sutemų valanda"
Šiaurės šalių literatūros savaitė.
"Sutemų valanda" - žvakių šviesoje gyvojo skaitymo vakare skaitėme rašytojos Salli Salminen romaną "Katryna".
Kėdainių Švedų draugija paminėjo 20 metų jubiliejų.
Atidaryta fotografijų paroda „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje"
Vasario 23-osios pavakarę bibliotekos parodų erdvėje „Arka" atidaryta fotografijų paroda „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje". Ją pristatė, į susirinkusių klausimus atsakė ir kartu diskutavo VDU profesorė Milda Ališauskienė.
Ši fotografijų paroda rengiama įgyvendinant projektą „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją“. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga vykdė žurnalistų bei fotografų mokymus Klaipėdoje ir Kaune, kūrybinius rašinių ir fotografijų konkursus. Vienas iš projekto tikslų – rengiant parodas prisidėti prie religinės įvairovės pažinimo sklaidos bei žmonių teisės reikšti savo įsitikinimus, religijos laisvės puoselėjimo Lietuvoje. Projekto metu pristatytų mokslininkų tyrimų duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos gyventojai išpažįsta įvairius religinius tikėjimus bei skirtingai juos taiko savo gyvenimuose, o religinės mažumos Lietuvoje dar yra stigmatizuojamos ir marginalizuojamos.
Fotografijų konkurso apie religijas laureatais tapo trys profesionalūs fotografai Virgilijus Usinavičius už nuotraukų seriją apie Kryžių kalno ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus, Ramūnas Danisevičius – už kunigo Ričardo Doveikos nuotrauką statomoje bažnyčioje ir Alfredas Pliadis, įamžinęs Rasos šventės Rumšiškėse akimirkas.
Parodoje eksponuojamos ne tik konkurso laureatų, bet ir kitų žinomų spaudos fotografijos meistrų darbai – tai vilniečių Sauliaus Žiūros, Ramūno Guigos, kauniečių Modesto Patašiaus, Roko Tenio, taip pat fotografų Algio Veličkos, Evaldo Griniaus, Kazimiero Linkevičiaus darbai. Nuotraukos atspindi ne tik savitą kūrėjo požiūrį, bet ir fiksuoja religijos suvokimo reiškinius visuomenėje: vartotojiškumą, laikinumą, sakralumą, tikros atgailos kančią, vienatvę. Dažnai vizualia kalba kalbantys kūrėjai kadre meistriškai sustabdyta akimirka gali ne tik nustebinti žiūrovą, bet ir pakeisti jo nuomonę, leisdami išvysti momento emociją sklindančią iš fotografijos. Konkurso dalyviai buvo skatinami žvelgti plačiau, giliau, griauti viešoje erdvėje nusistovėjusius stereotipus bei aktyviai dalintis savo kurtais darbais religijų tema.
Projektas „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją", finansuotas Aktyvių piliečių fondo pagal EEE finansinį mechanizmą (www.eeagrants.org / www.norwaygrants.org).
Projekto vykdytojas Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) ir partneris Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) tikisi, jog didesnė informacijos sklaida įvairiose visuomenės grupėse apie religinę įvairovę ir religijos laisvę paskatins kritišką visuomenės požiūrį į religinių mažumų stigmatizavimą, neigiamų „etikečių“ klijavimą, atsiras daugiau prielaidų suprasti ir toleruoti žmonių teisę išpažinti įvairias religijas, turėti skirtingus įsitikinimus.
Parodą pamatyti galite iki kovo 7 d.
Atidaryta Kėdainių dailės mokytojų kūrybinių darbų paroda
Džiugina pedagogių bendrystė, kasmetinės ruošiamos parodos, jų kūrybinio kelio istorijos, ieškojimas laiko kūrybai, kurį beveik visą tenka skirti darbui mokyklose.
Parodą kviečiame aplankyti iki balandžio 8 d.
Vaikų ir jaunimo skyriuje atidaryta Kėdainių dailės mokytojų kūrybinių darbų paroda. Paroda įvairi savo stilistika, medžiagų panaudojimu. Mokytojos eksponuoja tapybos akriliniais ir aliejiniais dažais, odos dailės, vilnos vėlimo technika atliktus darbus, popieriaus karpinius. Šiemet dalyvauja devynios mūsų krašto dailės mokytojos: Daiva Nurdinova, Violeta Orlienė, Audronė Rudienė, Albina Mackevičienė, Aistė Kanapeckaitė Čerenkovienė, Indrė Masiliūnienė, Dangulė Civilkienė, Dalia Bružienė.
Džiugina pedagogių bendrystė, kasmetinės ruošiamos parodos, jų kūrybinio kelio istorijos, ieškojimas laiko kūrybai, kurį beveik visą tenka skirti darbui mokyklose.
Parodą kviečiame aplankyti iki balandžio 8 d.
Įvyko Justinos Puidokaitės tapybos parodos „Gyvenimas kaip kvietkas” atidarymas
Kovo 8 d. bibliotekos II aukšto parodų erdvėje pristatyta vilnietės dailininkės Justinos Puidokaitės tapybos paroda „Gyvenimas kaip kvietkas”. Kėdainiuose Justina Puidokaitė savo darbus rodo pirmą kartą.
Jautrus, sielą gydantis gėlynų grožis, apsigyvenęs autorės darbuose nudžiugino nemažą būrį į parodos atidarymą atėjusių kraštiečių, dailės mokytojų. Buvo įdomu klausytis autorės kūrybinio kelio istorijos, prisiminimų apie studijų metus, laiką leidžiamą sodyboje, kur ir bunda noras tapyti gamtą, žolynus, gėlynus.
Floristinius natiurmortus, kuriuos vadina „gėlynėliais“, Justina Puidokaitė tapo nuo 2005 metų. Džiaugiasi tuo, ką daro. Su švelnia meile pasakojo: „Iš nebylios žemės, iš jos paslapties į mus kasmet savo švelnia kalba prabyla augalijos pasaulis. Siurbdamas iš dirvos drėgmę, lyg šventą džiaugsmą želmuo kelia žiedą, brandina vaisių ir pažadina džiaugsmą žmonėse. Pašaukia jį iš sielos gelmės, užkuria šį galingiausią variklį.
Džiaugsmas rasos lašeliais žiba rytais papuošęs žemę, saulės pabučiavimu kelia žiedų galveles ir skleidžia žiedus. Pavasarį nekaltai ir droviai, vasarop su vis didėjančiu pagreičiu (crescendo), vasarą kulminuojančiai, o rudenį iškilmingai.
Ir žmogui lyg augalui iškyla reikmė kuo stipriau įsikabinti į žemę, šaknimis giliai pasiekiant laimės vandenis ir išmintį. Šakomis sukurti prieglobstį paukščiui, žiedais peną bitei, lapais poilsio pavėsį žvėreliui.
Siautėjant gyvenimo džiaugsmą grasinančiam užgesinti uraganui, tveriesi gijos, kuri susietų su džiaugsmo šaltiniu, įžiebtų vidinę saulę. Šia gija man tebėra augalai. Prisiliesdama prie augalo - vėl ir vėl išgyvenu tą džiaugsmą, tapydama įgyvenu jį į savo kūrinius.”
Tapytoja yra folklorinių dainų gerbėja, todėl išgirdome ją ir dainuojant. O dažnas bibliotekos renginių lankytojas Darius Šulcas svečius išlydėjo armonikos garsais.
Parodą kviečiame aplankyti iki balandžio 7 d.
Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos filiale „Liepa“ vyko rašytojos, jogos praktikės, buvusios legendinių žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėjos Evos Tombak aštuntosios knygos „Ar čia kas nors yra?“ pristatymas. Tai dokumentinis tyrimas mokslo ir dvasingumo, mistinių reiškinių tema. Autorę pristatė M. Daukšos viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Kunevičienė. Labai maloniai nustebino Kėdainių „Bočiai“ vadovas Kęstutis Nekrošius pasveikindamas ir įteikdamas po tulpės žiedą visoms renginyje dalyvavusioms moterims. Akimirkos iš knygos pristatymo.
2022 m. kovo 17 dieną kraštiečiai rinkosi į gudžiūniškės Vilmos Sinickienės poezijos vakarą
2022 m. kovo 17 dieną kraštiečiai rinkosi į gudžiūniškės Vilmos Sinickienės poezijos ir bendrystės vakarą. Šį gerą ir jautrų žmogų tikrai myli šeima ir draugai. Didelis būrys skaitė autorės eiles, papasakojo, kaip jų gyvenimai prisilietę drauge. Vilma jau yra išleidus tris knygas „Dainuoju dalelę savo širdies“, „Gyvenkime širdimi...“, „Gyvenimo spalvos“. Kadangi ji lituanistė, matyt, ir tai padėjo sueiliuoti šiuos puslapius. Linkime autorei gražaus kūrybinio kelio ir lauksime naujų eilių.
Fotografijų parodos „Tik (ėjimas)“ pristatymo akimirkos
Kovo 19 dieną nuo pat ryto „ėjome“ „Camino Lituano“ keliu kartu su piligrimu iš Kurtuvėnų Kęstučiu Songaila, pristačiusiu fotografijų parodą „Tik (ėjimas)“. Parodoje –fotografijos iš paties K. Songailos „Camino Lituano“ žygio. Sako, fotografavęs tik sau, bet vėliau draugai, bendraminčiai įkalbėjo surengti parodą. Parodoje pamatysite nemažai nuotraukų, kuriose užfiksuotos ir Kėdainių rajono, per kurį taip pat eina „Camino Lituano“ maršrutas“, vietų.
Į susitikimą su kėdainiečiais atvyko ir aktorius, rašytojas, piligrimas Juozas Gaižauskas, nuėjęs piligrimiškąjį kelią Portualijoje bei nemažai etapų Lietuvoje. J. Gaižauskas susirinkusiems papasakojo apie šv. Jokūbo kelią, savo patirtį Portugalijoje, palygino su piligriminiu keliu Lietuvoje. Sužinojome, kad Portugalijoje visiškai nebūtina mokėti anglų kalbą, galima kalbėti ir lietuviškai: vis tiek nei vienos, nei kitos kalbos vietiniai nesupranta. Išgirdome, kaip reikia pasiruošti piligriminei kelionei, ką pasiimti, o ko geriau nereikia. Tokioje kelionėje, pasirodo, net drabužių etiketės prideda svorio, net nukirpus pusę tuščio vaistų pakelio, kuprinė gerokai palengvėja.
Kalbėjomės ir apie knygas. Dvi iš trijų knygų susijusios su piligrimyste. Pirmąją knygą „Dievas su šlepetėmis“ Juozas Gaižauskas parašė po kelionės į Santjago de Kompostelą. Romanas „Tigras, glostantis pėdas“ susijusi su piligrimystės „Primitivo“ ir kitais keliais. Trečioji, pasirodžiusi visiškai neseniai, – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ – visai kitokia. Tai poeto Vytauto Mačernio rinktinė, kurioje autorius kalbasi su žuvusiu poetu. Sužinojome, kad rudenį turėtų pasirodyti ir ketvirtoji knyga.
Su malonumu klausėmės Juozo Gaižausko savos kūrybos dainų, pritariant... zylėms už lango. Daugelis kėdainiečių išėjo ne tik su J. Gaižausko knygomis, pažymėtomis auksiniu piligrimo antspaudu, bet ir įkvėpti nueiti bent dalį „Camino Lituano“ kelio.
Mikalojaus Katkaus 170-mečiui skirto renginio akimirkos
Kovo 18 d. vyko Mikalojaus Katkaus 170-mečiui skirtas renginys. Bibliotekoje svečiavosi ir paskaitą „Mikalojaus Katkaus „Balanos Gadynės“ išliekamoji vertė“ skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė. Klausėmės Krakių M.Katkaus gimnazijos mokinių programos „Balanos gadynė“ mokinių akimis“, kurią paruošė mokytoja Irma Marčienė ir gimnazijos jaunimo teatriuko nuotaikingojo spektaklio, režisuoto Erikos Usevičiūtės. Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblis „Jorija“ kvietė pašokti ir padainuoti. Renginį vedė Kėdainių savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė.
Įvyko Roberto Petrausko knygos „Poltava“ pristatymas
Įvyko Roberto Petrausko knygos „Poltava“ pristatymas. Kalbėta apie besirimuojančią istoriją, Rusiją, Ukrainą, Putino manipuliacijas ir tai, nuo ko viskas prasideda. 300 metų prabėgo, o rodos niekas nepasikeitė.
Fotografijų paroda – gražus Trečiojo amžiaus universitetų ir bibliotekos draugystės pavyzdys
Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos II aukšto parodų erdvėje nuo balandžio 7 iki gegužės 5 dienos veikia Kauno trečiojo amžiaus universiteto Dizaino fakulteto fotografijų paroda „Tarp pavasarinių žiedų“. Brandaus moteriškumo grožį atskleidžianti fotografijų paroda – gražus senjorų švietimu besirūpinančios organizacijos ir bibliotekos draugystės pavyzdys.
Į parodos atidarymą atvykusios Kauno TAU rektorė prof. Nijolė Petronėlė Večkienė, Dizaino fakulteto dekanė Jolanta Velykienė, Senojo Kėdainių TAU rektorė Gražina Jedemskienė, taip pat Kauno TAU prorektorius Rimvydas Velykis pasidžiaugė ilgamečiu bendradarbiavimu su biblioteka bei drauge gimstančiomis naujomis bendromis idėjomis. Juk, pasak prof. N. P. Večkienės, tiek senjorams skirti universitetai, tiek bibliotekos turi bendrą tikslą – šviesti, ugdyti, vienyti bendruomenes.
Viešnios papasakojo, jog fotografijų paroda, kurią įkvėpė Linos Plioplytės filmas „Amžinai stilingos“ apie nepaprastai stilingas Niujorko senjores, gimė po ištisus metus trukusio darbo – TAU lankytojos įvairiomis technikomis kūrė, gamino, puošė skrybėlaites. Vėliau kilo mintis projektą vainikuoti kūrybiška fotosesija Kauno botanikos sode, tarp pavasarinių žiedų. „Pirmiausia pagalvojome, kad lietuvaitės ne mažiau gražios, moteriškos ir stilingos. Tik jos labai kuklios, sulaukusios brandaus amžiaus nebenori fotografuotis, nes mano, kad tai – tik jaunoms. Norėjome sugriauti tą mitą. Iki šiol pamenu, kaip reikėjo išjudinti moteris, jog jos atsipalaiduotų“, – prisiminė šio projekto vadovė J. Velykienė.
Pasak kėdainietės G. Jedemskienės, kurios portretas taip pat eksponuojamas šioje parodoje, kai kurioms projekto dalyvėms tai buvo pirmoji fotosesija su profesionaliu fotografu. „Tai buvo nuostabi šventė sielai. Jūs pažiūrėkite, kaip spindi šioje daugybėje portretų moterų akys“, – šypsojosi aktyvi moteris, kviesdama ir kitus senjorus prisijungti prie trečiojo amžiaus universitetų veiklos. Juk ši esanti labai įvairi – nuo humanitarinių mokslų iki rankdarbių.
Ši keliaujanti paroda, stabtelėjusi pandemijos laikotarpiu, šiemet atnaujino savo kelionę per miestus, kuriuose veikia trečiojo amžiaus universitetų tinklas. Pirmoji šių metų paroda kovo mėnesį buvo eksponuota Jonavoje, o šiuo metu ją gali aplankyti kėdainiečiai. „Esame dėkingos bibliotekai už galimybę eksponuoti parodą Kėdainiuose“, – teigė viešnios.
Draugyste su neformaliojo suaugusiųjų švietimo institucija, senjorų aktyvumu bei optimizmu džiaugiasi ir Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka. Pasak bibliotekos vadovės Virginijos Grigorjevienės, šis bendradarbiavimas abipusiai naudingas ir malonus, o jo rezultatai – gimstantys nauji bendri projektai.
Kviečiame aplankyti spalvingą fotografijų parodą „Tarp pavasarinių žiedų“, kuri bibliotekoje veiks iki gegužės 5 dienos.
Svečiavosi novelistas D. Mušinskas ir leidyklos „Homo liber“ vadovas V. Gužauskis
„Mums visą laiką buvo sakoma, kad literatūra išgelbės pasaulį, kad vyksta progresas. Stebėdamas baisius dalykus, vykstančius dabar Ukrainoje, ir didžiausius nusikalstamus veiksmus žmogiškumui, pradedi abejoti, ar literatūra apskritai ką nors reiškia, ar ji ką nors gali? Bet vis vien viliesi, kad ji kalba tiems, kurie ją supranta, kurie ją skaito, domisi, kurie yra šalia literatūros (...) “
Tai – tik nedidelė nuotrupa gilaus ir nuoširdaus kėdainiečių pokalbio su leidyklos „Homo liber“ vadovu, kraštiečiu Viliumi Gužauskiu bei žinomu rašytoju, unikalaus mažosios novelės modelio kūrėju Danieliumi Mušinsku. Balandžio 7-osios pavakarę jiedu Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje pristatė naujausią rašytojo novelių rinkinį „Vainiko pynimas“, o taip pat – ilgalaikę vertę turinčių kūrinių, švietėjiškos literatūros, lietuviškos poezijos publikavimui atsidavusios leidyklos veiklą.
Neina lengviausiu keliu
Jau ketvirtį amžiaus veikianti leidykla „Homo liber“ (lot. laisvas žmogus) gausiai verčia italų, norvegų, estų, ukrainiečių ir daugelio kitų šalių literatūros kūrinius, tačiau save iš esmės suvokia kaip lietuvių literatūros leidėjus. Per metus išleidžianti nuo 20 iki 30 knygų, „Homo liber“ taip pat stengiasi pristatyti bent porą debiutuojančių rašytojų ir dailininkų. Poezija sudaro trečdalį visų leidyklos leidžiamų knygų.
„Mes ieškome mažųjų leidyklų ir jų leidžiamų „perliukų“, bendraujame tiesiogiai su autoriais, stengiamės įsigyti visų lietuvių kūrėjų knygas“, – patikino bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė.
Žodžio galia
Danielius Mušinskas – prozininkas, lakoniškos novelės kūrėjas, Žemaitės (1988), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (2007) literatūrinių premijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2006) laureatas. Naujausia knyga „Vainiko pynimas“ – šeštasis novelių rinkinys, pasirodęs po ilgos pertraukos. Autorius už šį rinkinį nominuotas šių metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinei premijai, kurią teikia Panevėžio rajono savivaldybė.
Daugelis „Vainiko pynimo“ novelių parašytos anksčiau, bet knygose iki šiol nebuvo publikuotos. Tai originalios ir patrauklios savito žemaitiško humoro ir išminties kupinos istorijos. Jų herojui svetimas šiuolaikinis industrializacijos ir besaikio vartojimo paveiktas pasaulis, jis stojiškai atsisveikina su tuo, kas gyvenime nuolat baigiasi, ir neturi iliuzijų ką nors sustabdyti arba pakeisti. Tai ne siužetinės, o būsenų novelės: įtaigios, emocingos, gilios.
„Ši knyga man įdomi, nes apima gana ilgą kūrybinį laikotarpį ir yra įvairi. Joje galima rasti ir poetiškų, ir gana realistiškų, netyčia susišaukiančių su aktualijomis kūrinių“, – pristatydamas knygą, kalbėjo D. Mušinskas. Anot rašytojo, nieko nuostabaus, kad prieš porą dešimtmečių sukurti tekstai skamba aktualiai ir bendražmogiškai. Istorija kartojasi, žmogaus prigimtis nesikeičia... „Autorius ir turi stengtis taip rašyti, kad ir po daugelio metų koks nors skaitytojas, atsivertęs knygą, joje ką nors rastų“, – sakė svečias.
Pasak jo, ši užduotis ne iš lengvųjų, nes prozos tekstu pasiekti įtaigumo yra daug sunkiau negu, pavyzdžiui, muzika. „Muzika yra universali kalba ir ji visada patiks, jei tik, žinoma, moki groti. O pasiekti, kad skaitytojas skaitytų tekstą – kai tekstų dabar yra tiek daug – tai jau retai kam pasiseka. Nes dabar dažniausiai žmonės, ypač jaunimas, skaito „telefoną“, ne knygas“, – liūdnai šyptelėjo rašytojas, pasidžiaugdamas, kad tokie susitikimai, kaip šis Kėdainių bibliotekoje, rašytojams ir leidėjams leidžia pasijusti savo terpėje – nes čia renkasi žmonės, mylintys knygas.
Susitikimai – paskata mąstyti
Apie prabėgusį ir esamąjį laiką, apie vienatvę, nerimą, viltį ir neviltį, iliuzijas ir jų žlugimą sukosi pokalbis, lydimas egzistencinius klausimus keliančių, tačiau anaiptol nedidaktinių novelių ištraukų skaitymo ir kaip gyvenimo upė vinguriuojančių saksofono garsų. Juos kėdainiečiams dovanojo Kėdainių muzikos mokyklos mokytojas Robertas Šulcas ir jo mokinys Žygimantas Krasauskas, akomponavo Edita Sasnauskienė.
Smagių prisiminimų pažėrė kartu su novelistu D. Mušinsku studijavusi literatė, ilgametė žurnalistė Zita Zokaitytė ir Jonas Stankevičius, Kėdainių rajono literatų klubo „Varsna“ pirmininkas.
Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje skaitytojai gali rasti ir kitas D. Mušinsko novelių knygas: „Kol išaušta rytas“ (1979), „Mėlynų dilgėlynų naktis“ (1982), „Šviesa virš Tausalo“ (1987), „Gyvenimas kaip alibi“ (1991), rinktinę „Kalno saugotojas“ (2006).
Taip pat bibliotekos lentynas visai netrukus papildys naujausios leidyklos „Homo liber“ knygos – grožinė ir dalykinė literatūra.
Įkvepianti paskaita žodžio mylėtojams
Ar žinojote, kodėl žodžiui reikalinga tyla? O kad per dieną pasakome daugiau kaip 4 000 žodžių? Kada jie būna tušti, o kada – išmintingi? Ar galėjote įsivaizduoti, kad žaismingasis abrakadabra, išvertus iš hebrajų kalbos, reiškia „sukursiu tai, ką sakau“? O kaip žodis laukas susijęs su šviesa?
Šiuos ir dar daugiau klausimų, kontrastų ir paralelių atskleidė penktadienį, balandžio 8-ąją, M. Daukšos viešojoje bibliotekoje vykusi kalbininkės, pedagogės Daivos Mažiulytės-Stasiulionienės paskaita apie žodžio galią „Žodžio kelionė“. Paskaitą organizavo Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius ir biblioteka.
Pristatydama viešnią LKD Kėdainių M. Daukšos skyriaus narė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Aldona Šliažaitė atkreipė dėmesį, jog įžvalgos apie žodžio galią, pasakojimai apie žodžio svarbą seniausiais laikais, pasiekusią mus Šventojo Rašto pavidalu, labai pravartūs literatūros mokytojams, dirbantiems su vyresniųjų klasių mokiniais.
Puikiai kelias kalbas įvaldžiusios filologės, mokančios lietuvių kalbos užsieniečius (nuo aukščiausio rango diplomatų iki įsimylėjusių vyrų, pasiryžusių dėl lietuvaičių žmonų perprasti mūsų kalbos vingrybes!), įkvepianti paskaita paliko didelį įspūdį.
Maloniu netikėtumu tapo ir viešnios iš Vilniaus atskleistas faktas, jog Kėdainiai – jos mamos moksleiviškos jaunystės miestas.
Skaitytojų namuose „nutūpė“ velykiniai paukščiai
Balandžio 13-osios popietę Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje jaukiai šurmuliavo būrelis moterų, atsiliepusių į kvietimą pasigaminti velykinių dekoracijų iš šiaudų. Padedamos Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėjos, edukatorės Snieguolės Pociuvienės, moterys žingsnis po žingsnio mokėsi sukurti šiaudinius paukštukus.
Teko ir švelniai „glostyti“ vandenyje išmirkytus šiaudus, ir kirpti, verti, rišti, dailinti... Rezultatai pradžiugino visas dalyves, suteikė daug gerų emocijų. Juk savo rankomis pasigamintos puošmenos – pačios mieliausios. O toks susibūrimas – ne tik mokymasis, bet ir pabendravimas, pasidalijimas patirtimi, savo gyvenimo istorijomis, galimybė susipažinti ir užmegzti naujų ryšių.
„Atėjusi į biblioteką grąžinti knygų, pamačiau kvietimą, susidomėjau. Šiais metais kaip tik panorau pasigaminti darbelių iš šiaudų, atgaivinti pamirštas žinias. Esu senjorė, turiu laiko, o tuo pačiu – ir noro sužinoti ką nors naujo“, – pasakojo viena iš edukacijos dalyvių Violeta.
„O aš visai neįsivaizduoju, nuo ko pradėti, tačiau labai noriu pasigaminti tokį paukštuką“, – prisipažino kėdainietė Ilona, vėliau iškeliavusi namo nešina dviem gražiais darbeliais.
Edukaciją vedusi S. Pociuvienė pasakojo, jog pirmąjį tokį paukštelį pasigamino prieš 15 metų, ir nuo to laiko juos dažnai gaminanti, dovanojanti. Šios dekoracijos puikiai tinkančios velykiniam stalui, margučių krepšeliui ar į vazą pamerktoms medžių šakelėms papuošti. „Mėgstu rankdarbius iš šiaudų ir siūlų, gaminu dekoracijas įvairių švenčių progomis, tam dažnai panaudoju namuose esančias medžiagas. Noriu dalytis savo patirtimi, nes tikiu, kad kiekvienas žmogus gali savo rankomis sukurti sau ir kitiems mielą darbelį“, – sakė bibliotekininkė.
Dėkojame visoms edukacijos dalyvėms – skaitytojoms ir bibliotekininkėms – jūsų būryje buvo gera, smagu ir šilta. Tegul, kaip linkėjo bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė, šie šiaudiniai paukštukai sušildo jūsų namus, atneša ramybę, dvasinio atgimimo džiugesį.
Balandžio 28 dieną Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje su kėdainiečiais susitiko unikalios knygos „Vienos raidės istorijos“ autorė, poetė Jūratė Norvaišienė iš Mažeikių ir parfumerijos ekspertė, lietuvių kilmės parfumerijos ekspozicijos „Scent Syndicate“ prodiuserė Edita Vigelytė.
Jazminais jaunaty, karšta kava, mandarinine mėnesiena, pamiškės pakalnutėmis pilkoje prietemoje, švelniomis šaltmėtėmis, užšalusia upe ir dar daugybe spalvų ir atspalvių kvepianti knyga į Kėdainius atkeliavo ne visai atsitiktinai: autorės šaknys siekia ir mūsų kraštą.
Knygos „Vienos raidės istorijos“ tekstai parašyti ypač retu būdu – kiekvienas jų sudarytas iš žodžių, prasidedančių ta pačia abėcėlės raide. Toks išskirtinumas neliko nepastebėtas, knyga įtraukta į Lietuvos rekordus. Rašydama istorijas, autorė kūrybiškai išnaudojo lietuvių kalbos žodyno turtingumą, tuo pačiu skaitytojams atskleidė lietuvių kalbos grožį ir vaizdingumą.
Pasak Jūratės Norvaišienės, kiekvieną tekstą sudaro maždaug po 150 žodžių, nors vienos raidės pasirodė esančios „dosnesnės“, kitos „šykštesnės“. Klausydamiesi istorijų galėjome įsitikinti, kad jose nemažai humoro, švelnios ironijos, gyvenimiškos kasdienybės vaizdelių. Pasirodo, nei viena istorija neparašyta vienu prisėdimu. Pradžioje gimdavo sakinys, personažas, po to buvo kuriamas istorijos karkasas, kurį autorė palaipsniui „aplipdydavo“ epitetais. Žodžių, pasak Jūratės Norvaišienės, ji ieškojusi ir rasdavusi kasdieninėje kalboje, bendraudama, žiūrėdama televizorių ar skaitydama romaną... „Rašydama tekstą iš kurios nors raidės, vaikštai visą savaitę su ta istorija mintyse, „gaudai“ reikalingus žodžius“, – šypsojosi knygos autorė.
Sunkiausia, rašant knygą, buvę tai, kad teko apsieiti be mums įprastų jungtukų. O pasitaikius retesnėms, sunkesnėms raidėms, tekę ir žodyną atsiversti, ir išnašas padaryti skaitytojams, kad žodžiai būtų suprantami. „Stengiausi, kad knygą būtų malonu skaityti“, – pasakojo Jūratė Norvaišienė.
Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusi knyga, kurią išleido leidykla „Skanios knygos“, jau keliauja po šalies miestus ir miestelius. Autorę džiugina, kad skaitytojai sumaniai naudojasi knygos idėja ir patys kuria istorijas ir vienos raidės, rengia tokio pobūdžio viktorinas. Tiesa, ši vaizduotę lavinanti knyga vaikams netinkanti, mat daugelis istorijų susijusios su suaugusiųjų gyvenimu.
Susitikimo metu akis džiugino nuotaikingos knygos iliustracijos, uoslę – tarsi meno kūriniai išraiškingi kvepalų aromatai, ausis – bibliotekos savanorės Agnės Virkutytės skaitomos istorijos, bibliotekos renginių organizatorės Laimos Žilytės dainavimas bei Kėdainių muzikos mokyklos mokinio Nojaus Dautarto (mokytoja Rasa Gužauskaitė Babilienė) akordeonu griežiamos melodijos.
Biblioteką papuošė nauja tapybos paroda
Gegužės 5 dieną Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos parodų erdvėje atidaryta kėdainietės menininkės Nataljos Donskajos tapybos paroda „Įsiliejau į gamtą“.
Prieš ketverius metus pradėjusi lankyti Kėdainių dailės mokyklą Natalja visa galva pasinėrė į tapybą – ši meno rūšis jai geriausiai leido atsiskleisti, išlieti jausmus. Kūrėja dirba aliejaus ir akrilo technikomis. Parodoje eksponuojama dvi dešimtys autorės darbų, kuriuose dominuoja abstrakčioji stilistika. Jie įkvėpti jausmų, gamtos motyvų, ekspresyvūs, užburiančių pastelinių spalvų, tarsi apgaubti paslapties šydu, kurį praskleidęs žiūrovas „išgirs“ jam vienam skirtą istoriją, vaizdinį.
„Tapyba man leidžia geriausiai išlieti savo emocijas, o žiūrovą priverčia giliau pažvelgti į matomas formas ir objektus, susilieti su menu ir sukurti savo emociją“, – pasakojo autorė.
Aplankius mūzai, ji skuba į savo tapybos studiją miesto centre, o labiausiai mėgsta tapyti gamtoje – ten, tarp paukščių čiulbesio, kvapų ir spalvų žaismo, geriausiai pavyksta įsilieti į gamtą. „Tapau taip, kaip mane veda širdis. Mėgstu laisvę, drąsius potėpius, tik taip galiu atsipalaiduoti“, – sako menininkė.
Per ketverius intensyvius darbo metus Natalja Donskaja nutapė 120 paveikslų, ne kartą dalyvavo parodose: Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, Dotnuvos bendruomenės centre, Kėdainių Šv. Juozapo parapijos vaikų užimtumo centre, Kaune „Remis Tattoo“ galerijoje, Ramygalos kultūros centre ir seniūnijoje.
Pasak menininkės, tai, kad jos kūryba patinka žmonėms ir yra vertinama, labai malonus ir džiuginantis jausmas. „Nuo visiškų abstrakcijų perėjau prie gamtos motyvų, o ateityje neatsisakau minties tapyti portretus. Noriu išbandyti viską“, – šypsojosi autorė.
Kviečiame pasigrožėti Nataljos Donskajos tapybos paroda Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, Didžiosios Rinkos a. 5, 2 aukšto parodų erdvėje. Paroda veiks iki birželio 10 dienos.
Kelionė Henriko Radausko poezijos keliais su aktore Virginija Kochanskyte
Išgyventi poeziją visa esybe – dovana. Šią nepaprastą patirtį gegužės 5-osios vakarą Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos lankytojams dovanojo žymi aktorė, bibliotekos bičiulė Virginija Kochanskytė.
Šiemet sukanka 112 metų, kai gimė „karališkos sielos poetu“ vadinamas Henrikas Radauskas. Tad, vedami talentingosios ir užburiančios skaitovės Virginijos Kochanskytės, vakaro dalyviai mintimis skriejo vingiuotais takais, netikėtais posūkiais, medžių viršūnėmis, dangumi, pavasariais, rudenimis, mėnesienomis ir miglomis... Po Henriko Radausko, vieno ryškiausių lietuvių poetų modernistų, unikalų poezijos pasaulį. Žaižaruojantį, ekspresyvų, estetišką, nugludintą metaforomis, ryškiomis spalvomis. Savitą ir savitai iš naujo atskleistą, kitaip suskambusį, naujai klausytojus sujaudinusį.
Interpretuodama poeto eiles Virginija Kochanskytė kvietė pasvarstyti, ar išties Henrikas Radauskas buvęs „šaltas estetas“, kurio poetinė realybė buvo atitolusi nuo gyvenimiškos. Nors, pasak literatūros tyrinėtojų, įkopti į šio unikalaus stiliaus poeto kūrybos viršukalnes – nelengva užduotis, mėginome jo kūryboje įžvelgti gyvenimiškas patirtis, stebėjome, kaip skleidžiasi dvi raktinės jo poetinės asmenybės sąvokos – laisvė ir nepriklausomybė.
Kelionėje po poezijos pasaulį lydėjo lyriški muzikos garsai, kuriais klausytojų širdis virpino Laima Žilytė.
Dėkojame bibliotekos lankytojams ir lankytojoms už drauge praleistą puikią popietę. Galbūt ir nesinorėjo grįžti į realybę, bet juk lauke dabar – toks pat svaigus pavasaris, į kurį, baigiantis renginiui, palydėjo eilėraščio „Kaštanas pradeda žydėti“ posmai.
Paminėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną
Lietuvių kalba nėra varžtai, o įrankis, tereikia juo kūrybiškai pasinaudoti. Taip galima apibendrinti įvairove – nuo gražiausių lietuviškų pavadinimų iki lietuviškai kalbančio roboto –pasižymėjusį renginį, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Ši lietuvių kalbai ir jos puoselėtojams skirta šventė gegužės 6 d. vyko Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje.
Renginį organizavo Kėdainių rajono savivaldybė ir Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka. Jo iniciatorė ir vedėja – savivaldybės vyr. specialistė Rūta Švedienė.
Pirmiausia pagerbti Įmonių gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso, kurį rajono savivaldybė rengia 4-tą kartą, nugalėtojai. Komisijos sprendimu, tai – „Radvilų sodas“, „Tepaluotas raktas“, „Saugi vizija“. Kėdainiečių, kurie balsavo rinkimuose, nuomonė kiek kitokia – pirmąją vietą jie skyrė įmonei „Tepaluotas raktas“.
Mero padėkomis apdovanotos ir pedagogės, surengusios geriausius Lietuvių kalbos dienoms skirtus renginius: Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokytojos Eglė Kirsienė, Jolita Mickienė, Ernesta Zabutkienė, lopšelio-darželio „Pasaka“ mokytojos Rasa Juknevičienė, Jolanta Karašauskienė.
Daug gerų emocijų suteikė Vilniaus universiteto mokslo darbuotojų Gedimino Navicko ir Lino Aidoko paskaitos apie kalbos technologijas ir robotus humanoidus bei jų pristatytas, su kėdainiečiais smagiai pabendravęs pirmasis lietuviškai kalbantis robotas „Ąžuolas“.
Renginyje viešėjo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. Jis kalbėjo apie respublikinio įmonių gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso rengimo istoriją ir reikšmę. Apie šalies Lietuvių kalbos dienoms skirtus renginius ir jų reikšmę pasisakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.
Gegužės 12-ąją Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje pasitikome josvainietės Rimos Ribačiauskaitės-Atkucevičienės antrąją poezijos knygą „Kita diena“. Jausmingą, sodrią, brandžią...
Pastaraisiais metais intensyviai kurianti kraštietė pradžiugino dar negirdėtomis eilėmis, kurias, kaip ir ankstesniąją jos kūrybą, įkvėpė gamta ir jausmai, pastangos apmąstyti nueitą kelią, dabartį, ateitį, sparčiai besikeičiantį pasaulį.
Pasak autorės, knygos pavadinimą padiktavo karas. „Kita diena“ pavadintas, viltingai pasibaigiantis eilėraštis gimė tuo laiku, kai pasaulis pasikeitė ir liko nežinia, ką mums atneš kita diena...
Rašydama antrąją knygą, autorė sako tapusi sau kritiškesnė, ypač stengėsi, kad eilės gražiai stilistiškai skambėtų. Ir jos tikrai skambėjo, paliesdamos klausančiųjų širdis jausmų tikrumu, taupiais, bet iškalbingais žodžiais, sodria kalba.
Pirmoji Rimos Ribačiauskaitės-Atkucevičienės poezijos knyga ,,Tai, ką norėjau pasakyti…” išleista 2019 m.
Renginyje autorė pasakojo apie save, klausėmės eilių iš abiejų poezijos knygų ir muzikos. Šiltų žodžių apie kūrėją negailėjo Josvainių bendruomenės buvusi pirmininkė Onutė Jačiunskienė.
Grojo ir dainavo Laima Žilytė, Darius Šulcas, Jurgita Noreikaitė, o jiems pritarė visi vakaro dalyviai.
Susitikimas su žurnaliste L. Lavaste ir kunigu Ričardu
Gausa kraštiečių, ketvirtadienio vakarą susirinkusių į biblioteką, liudijo apie ramybės ir paguodos ilgesį, vilties ir prasmės paieškas, įkvėpimo ir darnos siekį šiandieniniame neramiame pasaulyje ir kai kuriuos žmones gąsdinančių pokyčių sūkuryje.
Bibliotekoje viešėjo žurnalistė, knygų autorė Laima Lavaste ir katalikų dvasininkas Ričardas Doveika. Jie dalijosi savo įžvalgomis, slypinčiomis vienoje naujausių autorės knygų „Kunigas Ričardas“.
„Esu laimingas žmogus, kuris gali dėti lygybės ženklą tarp savo asmenybės ir savo darbo“, – savo pašaukimu neabejoja kunigas Ričardas, linkėjęs visiems to siekti.
Susitikimo metu dvasininkas pasakojo apie sunkią vaikystę, mokslo ir studijų metus, kunigystės kelią, kilusius ir įveiktus iššūkius. Neaplenkė vertybinių klausimų ir politikos, šeimos sampratos, eutanazijos, dirbtinio apvaisinimo, genų inžinerijos klausimų.
Sakydamas, kad šiandieninė visuomenė yra nuomonių visuomenė, dvasininkas linkėjo žmonėms vertybinės pozicijos ir laikysenos. Tačiau į visas nuomones skatino įsiklausyti ir gerbti, nepasiduoti „klyksmo ir lojimo pagundai“. Būti tikinčiuoju – tai gerbti kitą žmogų ir pačiam gyventi taip, kad būtum vertas pagarbos. Tai esanti krikščioniška pozicija.
Pasak L. Lavaste, bendravimas su kunigu Ričardu rašant šią knygą padėjo jai tapti geresnei, brandesnei, išmintingesnei. „Ši knyga – tai mūsų kasdieninio gyvenimo Biblija, iš kurios galime pasisemti žinių ir stiprybės“, – kalbėjo autorė.
Dvasininkas atsisveikindamas palinkėjo kiekvienam parašyti po savo knygą vaikams ir anūkams, savąją šeimos Bibliją, kurioje sukaupta ilgametė šeimos išmintis ir vertybinis pagrindas ateinančioms kartoms.