03 29 80 metų, kai gimė /1938 03 29/ Kaune Povilas Aksomaitis, inžinierius hidrotechnikas, politinis veikėjas, signataras.

Mirė 2004 08 23. Palaidotas Kėdainiuose, Kauno gatvės kapinėse.

1941 06 14 su motina ir seserimi ištremtas į Altajaus kraštą, Barnaulo rajoną. 1941 06-1946 09 – tremtis. 1946 09 vaikų gelbėjimo ekspedicijų vadovų kartu su kitais beglobiais vaikais parvežtas į Kauną. 1946-1956 mokėsi pradinėje, septynmetėje ir vidurinėje mokyklose. 1956 baigė 8 vidurinę mokyklą (dabar – „Saulės“ gimnazija). 1956-1961 studijavo Žemės ūkio akademijoje, Hidromelioracijos fakultete.

1961–1990 dirbo Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institute.: 1968–1975 mokslinės informacijos ir propagandos skyriaus vedėjas, 1975–1977 lietinimo sektoriaus vadovas, 1977–1990 drėkinimo laboratorijos vedėjas, 1968 vyr. mokslinis bendradarbis.

1963-1966 mokėsi aspirantūroje. 1967 žemės ūkio mokslų kandidatas.

Nuo 1988 – Kėdainių r. Sąjūdžio tarybos narys. 1988 10 22–23 – LPS steigiamojo suvažiavimo dalyvis. 1988 10 26 instituto salėje vykusiame Kėdainių r. „Tremtinio“ klubo steigiamajame susirinkime išrinktas LTS Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku. 1989 01 padėjo organizuoti Sovietų Sąjungos liaudies deputatų rinkimus. 1989 03–06 kartu su tremtiniais ir sąjūdininkais organizavo tremties dokumentų bei nuotraukų ekspoziciją Kėdainių kraštotyros muziejuje „Kėdainiečiai tremtyje“, simbolinio Tremtinio kryžiaus pastatymą miesto kapinėse ir tremtinių palaikų sutikimą Kėdainių aerodrome. 1989 06 14 kryžiaus „Tremtiniai – žuvusiems lietuviams atminti“ atidengimo ir pašventinimo iškilmės. 1989 07 28 vadovavo 128 tremtinių palaikų sutikimui Kėdainių aerodrome. 1989 08 kartu su tremtiniais ir sąjūdininkais organizavo ir dirbo statant kryžių „Baltijos kelyje“. 1989 08 23 mitingo Kėdainiuose ir prie kryžiaus „Baltijos kelyje“ „Tiesa – tautos stiprybė“ organizatorius. 1989 rudenį rinko lėšas ir dirbo statant kryžių „Viešpatie, apsaugok Lietuvą nuo tremčių“ Kryžių kalne, Šiaulių rajone. 1989 02 25-26 dalyvavo Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavime. 1989 12 19–20 dalyvavo Komunistų partijos XX suvažiavime, tapo LKP nariu. 1990 10 12 dalyvavo pirmajame Lietuvos žemdirbių suvažiavime, vykusiame Vilniuje, Sporto rūmuose. 1989–1990 m. rinkimų į Lietuvos AT kampanijoje dalyvavo kaip Sąjūdžio remiamas kandidatas. 1990 02 24 88-ojoje Šėtos rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu.1990 03 11Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. 1990-1992 – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Sąjūdžio santaros frakcijos narys; dirbo Agrarinėje komisijoje. 1991 05 23-30 – VII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo dalyvis. 1993 10 10 TS (LK) Kėdainių skyriaus steigiamojoje konferencijoje išrinktas TS (LK) Kėdainių skyriaus pirmininku. Nuo 1995 iki 2000 – Kėdainių r. savivaldybės tarybos narys, TS (LK) frakcijos seniūnas. 1996 pakartotiniuose Seimo rinkimuose palaikė LDDP atstovą Algimantą Salamakiną. 1997 pasitraukė iš TS (LK) skyriaus pirmininko pareigų. 1998 04 25 Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne sodino Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų giraitę. 2000 07 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2000 prieš savivaldybių rinkimus pasitraukė iš TS (LK), rinkimuose atstovavo Tėvynės liaudies partijai. 2004 01 paskirta signataro renta.

1994 jo iniciatyva Kėdainiuose buvo įsteigtas pirmasis Lietuvoje sportinės žūklės klubas, o 1996 m. gegužę įregistruota Lietuvos sportinės žūklės klubų lyga. 1998 dalyvavo VI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse žvejų veteranų varžybose. 1998 Lietuvos Respublikos nepriklausomybės 80-mečio ir Lietuvos pirmosios tautinės olimpiados 60-mečio proga apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės). 1999 03 07 Kėdainių KKST apdovanotas už 1998 m. sportinius laimėjimus garsinant Kėdainių kraštą. 1994-2000 Kėdainių sportinės žūklės klubo vadovas, Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos prezidentas. 2001–2003 Sportinė žūklė, varžybų organizavimas, rėmėjų ieškojimas.

Parašė virš 100 mokslinių straipsnių žemės ūkio augalų drėkinimo, drėkinimo sistemų konstrukcijų, eksploatavimo temomis. Parašė knygas: „Daržovinių kultūrų laistymas“ (su J. Eidžiūnu, 1967), „Kultūrinių ganyklų sausinimas ir naudojimas“ (su P. Balzarevičiumi, 1969 m., rusų k.), „Žemės ūkio kultūrų lietinimas“ (su kitais, 1972), „Hidrotechnikos inžinieriaus žinynas“ (su kitais, 1982), „Agronomo žinynas“ (su kitais, 1987).

 

Įvartinimas: 1965 apdovanotas Sąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos sidabro medaliu už atliktus tyrimus kultūrinių ganyklų lietinimo srityje. Kėdainių KKST apdovanojo už 1998 m. sportinius laimėjimus garsinant Kėdainių kraštą (1999), medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1998), Lietuvos Respublikos Prezidento atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos pakvietimo į NATO proga (2000), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000).

Šaltiniai: Mališauskienė, Albina. Povilas Aksomaitis: biografinė apybraiža, Vilnius, 2008; Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai. D. 2, Kaunas, 2015, p. 10-11.