Naujienos

Gražiausio Kėdainių krašto miško pavadinimo konkursą surengė Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius, balsuoti kvietęs rajono savivaldybės interneto svetainėje. Balsavimui buvo teikiami 34 Kėdainių krašto miškų vardai su aprašais, kuriuos parengė skyriaus pirmininko pavaduotojas, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, kraštotyrininkas, vietovardžių tyrinėtojas Rytas Tamašauskas. 

Gražiausio miško vardo rinkimuose daugiausia balsų surinko miškas Ìlgatrakis Lančiūnavos girininkijoje. Antrą vietą užėmė Karálgiris, trečioje vietoje – Bal̃tmiškis (Surviliškio apylinkėse), Báltmiškis (Tiskūnų apylinkėse).

Pranešimą „Nevėžio slėnio gojeliai. Agrarinė miškininkystė“ skaitė ūkininkė Vilma Živatkauskienė, vadovaujanti Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai. Ji pabrėžė emocinio prisirišimo prie savo žemės, miško svarbą. Pasak gimtojoje sodyboje ūkininkaujančios kraštietės, svarbu ne tik nuosavybės teisės, šeimininko jausmas, bet ir asmeniškai svarbūs dalykai ir sąryšis su vieta.

Ypatingą dvasinį ryšį su gamta turi menininkai. Miškininko dienos proga bibliotekoje atidaryta spalvinga paroda „Lietuvos miškuose“, kurioje eksponuojamos gamtos fotografo, Krekenavoje gyvenančio Algimanto Lūžos fotografijos ir Kėdainių teismo rūmų teisėjos Aurelijos Ozolinios piešiniai. Kaip pasakojo piešinių autorė, kūrybai ji naudojanti gausybę įvairių rūšių pieštukų, nes stengiasi kuo tiksliau ir tikroviškiau atvaizduoti mažiausius gamtos kūrinėlius.

 

Renginyje netrūko prasmingų akimirkų. Buvusio miškų instituto direktoriaus prof. Remigijaus Ozolinčiaus poeziją skaitė sesuo A. Ozolinia, dainas pagal autoriaus tekstus atliko Raseinių miškininkas Darius Leveckis, muzikavo Laima Žilytė.