Naujienos

Kovo 8 d. bibliotekos II aukšto parodų erdvėje pristatyta vilnietės dailininkės Justinos Puidokaitės tapybos paroda „Gyvenimas kaip kvietkas”. Kėdainiuose Justina Puidokaitė savo darbus rodo pirmą kartą.

Jautrus, sielą gydantis gėlynų grožis, apsigyvenęs autorės darbuose nudžiugino nemažą būrį į parodos atidarymą atėjusių kraštiečių, dailės mokytojų. Buvo įdomu klausytis autorės kūrybinio kelio istorijos, prisiminimų apie studijų metus, laiką leidžiamą sodyboje, kur ir bunda noras tapyti gamtą, žolynus, gėlynus.

Floristinius natiurmortus, kuriuos vadina „gėlynėliais“, Justina Puidokaitė tapo nuo 2005 metų. Džiaugiasi tuo, ką daro. Su švelnia meile pasakojo: „Iš nebylios žemės, iš jos paslapties į mus kasmet savo švelnia kalba prabyla augalijos pasaulis. Siurbdamas iš dirvos drėgmę, lyg šventą džiaugsmą želmuo kelia žiedą, brandina vaisių ir pažadina džiaugsmą žmonėse. Pašaukia jį iš sielos gelmės, užkuria šį galingiausią variklį.

Džiaugsmas rasos lašeliais žiba rytais papuošęs žemę, saulės pabučiavimu kelia žiedų galveles ir skleidžia žiedus. Pavasarį nekaltai ir droviai, vasarop su vis didėjančiu pagreičiu (crescendo), vasarą kulminuojančiai, o rudenį iškilmingai.

Ir žmogui lyg augalui iškyla reikmė kuo stipriau įsikabinti į žemę, šaknimis giliai pasiekiant laimės vandenis ir išmintį. Šakomis sukurti prieglobstį paukščiui, žiedais peną bitei, lapais poilsio pavėsį žvėreliui.

Siautėjant gyvenimo džiaugsmą grasinančiam užgesinti uraganui, tveriesi gijos, kuri susietų su džiaugsmo šaltiniu, įžiebtų vidinę saulę. Šia gija man tebėra augalai.  Prisiliesdama prie augalo - vėl ir vėl išgyvenu tą džiaugsmą, tapydama įgyvenu jį į savo kūrinius."

Tapytoja yra folklorinių dainų gerbėja, todėl išgirdome ją ir dainuojant.  O dažnas bibliotekos renginių lankytojas  Darius Šulcas svečius išlydėjo armonikos garsais. 

Parodą kviečiame aplankyti iki balandžio 7 d.