Naujienos

Į pirmąją paskaitą „XVI–XVII a. raštija ir jos skaitmeninimas“ kėdainiečius lapkričio 4 d. pakvietė dr. Mindaugas Šinkūnas, Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Turiningas ir iliustratyvus pasakojimas apėmė temas nuo humanitarikos iki matematikos, nuo pirmosios lietuviškos knygos iki skaitmeninių technologijų, leidžiančių „išžvejoti“ mažiausius rašybos ir spaudos skirtumus senuosiuose raštuose.

Tikras savo darbo entuziastas ir profesionalas, lektorius lietuvių kalbai ir jos raidai reikšmingus objektus bei faktus atskleidė naujai, papildydamas juos savo tyrimais ir įžvalgomis, įdomiais faktais.

Pirmojoje paskaitos dalyje apžvelgęs senosios raštijos kūrėjus ir leidinius, antrojoje dalyje dr. Mindaugas Šinkūnas papasakojo apie senųjų raštų skaitmeninimą ir programinius (kompiuterinius) tekstynų tyrimus. Didelį susidomėjimą sukėlė lektoriaus pademonstruoti pavyzdžiai. Ypač – neuroninių tinklų galimybės padedant parengti medžiagą tyrimams ir ją tirti.

Aptarti įdomūs su Kėdainių kraštu susiję faktai. Pasak dr. M. Šinkūno, ilgai manyta, jog Švedijoje saugomas vienintelis žinomas „Knygos nobažnystės“ (1653 m., Kėdainiai) pirmojo leidimo egzempliorius. Krokuvos nacionalinio muziejaus Emeryko Hutteno-Czapskio muziejaus bibliotekoje saugoma viena „Knygos nobažnystės: dalis – postilė „Suma Evangelijų“. „Ji iki šiol bibliografų buvo priskiriama kontrafakciniam leidimui, tačiau, atlikus lyginamąją analizę, neliko abejonių, jog tai antrasis šiuo metu žinomas pirmojo „Knygos nobažnystės“ leidimo postilės „Suma Evangelijų“ egzempliorius“, – apie atliktą tyrimą ir išvadas pasakojo lektorius.

Nors senųjų raštų skaitmeninimas – sunkus ir ilgai trunkantis darbas, su kasmet vis gausėjančiais jo vaisiais galima susipažinti interneto svetainėse www.epaveldas.lt ir https://seniejirastai.lki.lt/.

 

Lapkričio 10 d. bibliotekoje Vilniaus universiteto mokslininkai skaitė paskaitas, per kurias kėdainiečius supažindino su platesniu XVI–XVII a. religinio bei visuomeninio gyvenimo kontekstu. Jis svarbus siekiant suprasti, kokiomis aplinkybėmis gimė vieni svarbiausių lietuvių kalbos raidai bei literatūros istorijai reformatų ir katalikų leidinių.

VU Filologijos fakulteto dėstytoja, prof. dr. Dainora Pociūtė analizavo 1653 m. Kėdainiuose išleistos „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ – ryškiausio ir svarbiausio lietuviškos evangelikų reformatų literatūros istorijos akcento – giesmyną. Jį sudaro 100 psalmių ir 158 giesmės, suskirstytos pagal didžiąsias metų šventes ir temas, kuriomis siekiama išsakyti pagrindines tikėjimo tiesas. XVII a. giesmėse ryškus sielvarto, savito vienatvės pojūčio, sumišusio su begaliniu santūrumu Dievo akivaizdoje, motyvas. Daugiausia tai iš lenkų kalbos verstos giesmės, tačiau keletas – originalios, lietuviškos, susijusios su pasaulietine tematika, pavyzdžiui, „sielvarto giesmės“ apie marą.

VU Istorijos fakulteto docentas, dr. Liudas Jovaiša pakvietė į virtualią kelionę po Mikalojaus Daukšos – Babėnuose gimusio humanisto, kunigo, kontreformacijos veikėjo, vieno lietuvių raštijos kūrėjų – pasaulį 1570–1613 metais.

Pasak lektoriaus, daugelyje Europos ir kitų valstybių tai buvo sąmyšio, arba pertrūkio, laikas. Apžvelgti įvykiai Maskvos valstybėje, Švedijoje, Šventojoje Romos imperijoje, Nyderlanduose, Anglijos Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Romoje ir, žinoma, Lietuvoje. Ne tik įvykiai, bet ir svarbiausios asmenybės, jų ryšys su Lietuva.

Lapkričio 19 d. bibliotekoje vyko folkloro virtuozių trijulės „Aidi ataidi“ koncertas bei VU docento dr. Dariaus Kuolio paskaita apie Kėdainių intelektualų kurtą Lietuvos projektą ir jo svarbą šiandien.

Daug teigiamų emocijų sukėlė muzikančių iš Vilniaus – V iltautės, Agnės ir Tomos pasirodymas. Jis suteikė ramybės, sakralumo ir nepaprasto tikrumo pojūtį. Klausytojai išgirdo sutartines, javapjūtės ir kitų darbų, apeigines, šventines dainas – subtiliai interpretuotas, įvairiais muzikos instrumentais palydėtas, net sakmę su muzikiniais intarpais.

Apie pagarbą tradicijoms, savo šaknims bei atvirumą transcendencijai kalbėjo ir literatūrologas, kultūrologas, Vilniaus universiteto doc. dr. Darius Kuolys. Pranešime jis susiejo tris iškilias Kėdainių krašto asmenybes – Mikalojų Daukšą, Czeslawą Miloszą ir Jurgį Lebedį, o jų veiklą bei laisvės, valstybingumo, tautos, kalbos kaip telkiančio veiksnio idėjas analizavo platesniame kultūriniame bei istoriniame kontekste.

Svarbiausi bruožai, bendri šių trijų intelektualų kurtam Lietuvos projektui, aktualūs ir šiandien. Pirmiausia, stiprybės paieškos savo šaknyse ir istorijoje, arba neprovincialus požiūris į Dievo ir gamtos duotą gimimo vietą (erdvę). Vieta – ne pasmerkimas, o galimybė. Kūrybingas žmogus įsišaknys savo gimtojoje vietoje, padarys ją savo atspirties tašku, pavers stiprybe ir „mažuoju pasaulio centru“.

Antra, atvirumas pasauliui, tolerancija kitam (kitaip) mąstančiam, arba daugiabalsiškumas; o trečia – projekcija į ateitį, arba darbas dėl Lietuvos net ir nepalankiomis sąlygomis.

 

Projekto metu paliestas temas pratęsė keturios ekskursijos po literatūrinius Kėdainius, kurias vedė istorikė, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė. Literatūrinės kelionės vyko spalio 4, 14, 19 bei lapkričio 19 dienomis. Ekskursijos dalyviai iš bibliotekos kiemelio keliavo Nevėžio pakrante, Didžiosios Rinkos aikšte, Česlovo Milošo, Didžiąja ir kitomis gatvėmis.

Kalba, raštas, religinė ir grožinė literatūra – šias kategorijas žyminčių ženklų pusantros valandos trukmės maršrute gausu. Tai žmonės, pastatai, gatvių pavadinimai, paminklai, materialūs ir tik istorinėje atmintyje saugomi faktai.

Istorikės A. Pečiulytės sudėliotame maršrute – dvi dešimtys asmenybių nuo XVI a. iki šių dienų autorių. Maršrutas aprėpia Kėdainių krašte gimusius ar gyvenusius, dirbusius, kūrusius žmones, vienaip ar kitaip susijusius su kalba, knyga, lietuviško žodžio sklaida.

 

Dėkojame svečiams, kraštiečiams, kolegoms – tik visiems kartu pavyko prakalbinti praeitį ir pasisemti žinių, idėjų, įkvėpimo ateičiai.


Projektą remia