02 19 80 metų, kai mirė /1938 02 19/ Kaune Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas), kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas, filosofas.

Gimė 1860 09 08 Kuronyse, (Pagirių vlsč., Ukmergės apskr.).

1872-1880 mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1880-1881 studijavo Peterburgo universiteto Matematikos-gamtos fakultete. 1881 įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. Dar seminarijoje būdamas 1883 įsteigė ir redagavo klierikų laikraštį „Lietuva“. 1884 išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1888 įšventintas kunigu, tų pačių metų lapkričio 21 d. paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu. Už katalikų moksleivių neleidimą į pravoslavų cerkvę rusų valdžios įsakymu buvo išsiųstas į Kretingos vienuolyną, o paskui penkeriems metams ištremtas į Ustežno miestą Naugardo gubernijoje (Rusija). Čia jis rado kitą lietuvį tremtinį – Vincą Pietarį, su kuriuo susidraugavo ir paruošė jį literatūriniam darbui. 1895 paskirtas Kauno kalėjimo kapelionu, 1898 – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, 1900 m. – Žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio sekretoriumi. 1900–1905 Peterburgo dvasinės akademijos profesorius. Su kitais 1905 parengė lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programą. 1906 grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. Įsteigė ir 1906–1914, 1919–1923 bei 1937–1938 redagavo žurnalą „Draugija“, 1906-1907 – „Nedėldienio skaitymas“, 1910-1914 ir 1924-1929 – žurnalą „Garnys“, 1911-1914 ir 1916-1919 žurnalą – „Ateitis“ ir kt. 1911 su kitais įkūrė Ateitininkų organizaciją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. Nuo 1914 prelatas, 1922 – Lietuvos universiteto garbės profesorius, 1926 – Teologijos-filosofijos fakulteto garbės profesorius, 1929 – Matematikos–gamtos fakulteto matematikos garbės daktaras, 1934 – Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos garbės daktaras. 1922 su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją, buvo jos pirmininkas, nuo 1933 – akademikas.

Aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, 1922-1926 redagavo žurnalą „Litova stelo“.

Bendradarbiauti spaudoje pradėjo 1884, žurnale „Aušra“ išspausdindamas eilėraščio vertimą. Paskui savo kūrybą spausdino įvairiuose žurnaluose ir laikraščiuose. Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno, filosofijos, matematikos, teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas. Pasirašinėjo slapyvardžiais A. Jakštas, Adomas Jakštas, Druskius, Kuronietis ir kt.

Bibliografija: „Esperanto kalbos vadovėlis“ (1890), „Dainų skrynelė: eilėraščių rinkinys“ (1894), „Nakties matymai: eilėraščių rinkinys“ (1906), „Logika“ (1919), „Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje“ (1921), „Naujos trigonometriškos sistemos“ (1922), „Mūsų naujoji poezija“ (1923), „Mūsų naujoji prozos literatūra“ (1924), „Užgesę žiburiai: biografinių apybraižų rinkinys“ (1930), „Lyrika: eilėraščių rinkinys“ (1930), „Mokslas ir tikėjimas“ (1930), „Meno kūrybos problemos“ (1931), „Šypt-šypt: feljetonų rinkinys“ (1931), „Pikto problema“ (1935), „Aukščiausiasis gėris“ (1937), „Raštai. I tomas“ (1995), „Raštai. II tomas“ (1996), „Raštai. III tomas“ (1997).

Įvertinimas: DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (1928).

Atminimo įamžinimas: Iki 1911 m. Onos Vitkauskytės knygynas išleido fotografinį atviruką „A. Jakštas“. Skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas. 1919 04 19 Rečnaja gatvė pavadinta jo vardu. Už žymius nuopelnus mokslui suteiktas LU garbės profesoriaus vardas (1922 10 15), Gamtos-matematikos fakulteto siūlymu suteiktas Lietuvos universiteto garbės daktaro vardas (1928 12 14), suteiktas VDU Humanitarinių mokslų fakulteto garbės daktaro vardas (1932 10 29), Maironio lietuvių literatūros muziejus parengė informacinį leidinėlį „Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860-1990“ (1992), Karaliaus Dvaro gatvei Kaune suteiktas A. Jakšto vardas (1998 02 17), Kaune ant Rotušės a. namo nr. 23 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Vladas Žuklys; 1998 05 06). A. Jakštas-Dambrauskas pripažintas KTU garbės daktaru (1932 01 29), 2001 m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys).

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 8, Vilnius, 2005, p. 483; Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997, p. 94-95; Jaunajai kartai, 1938 m. kovas, p. 3-6; VDU garbės daktarai: 1922 m. įkurto universiteto garbės daktarai [žiūrėta 2017-11-13]. Prieiga per internetą: <http://web.archive.org/web/20110429095545/http://www.vdu.lt:80/vdu-garbes-daktarai>5.