Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas)
Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) (1860 09 08 Kuronyse, Pagirių vlsč., Ukmergės apskr. – 1938 02 19 Kaune), kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas, filosofas. 1872–1880 mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1880–1881 studijavo Peterburgo universiteto Matematikos-gamtos fakultete. 1881 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. Dar būdamas seminarijoje 1883 m. įsteigė ir redagavo klierikų laikraštį Lietuva. 1884 m. išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1888 m. įšventintas kunigu ir lapkričio 21 d. paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu. Už katalikų moksleivių neleidimą į pravoslavų cerkvę rusų valdžios įsakymu buvo išsiųstas į Kretingos vienuolyną, o paskui penkeriems metams ištremtas į Ustiužnos miestą Naugardo gubernijoje (Rusija). 1895 m. paskirtas Kauno kalėjimo kapelionu, 1898 m. – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, 1900 m. – Žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio sekretoriumi. 1900–1905 Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, dėstė Bažnyčios istoriją ir patrologiją. Su kitais 1905 m. parengė lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programą. 1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. Įsteigė ir1906–1914, 1919–1923 bei 1937–1938 redagavo žurnalą Draugija, 1906–1907 – Nedėldienio skaitymas, 1910–1914 m. ir 1924–1929 – žurnalą Garnys, 1911–1914 ir 1916–1919 žurnalą – Ateitis ir kt. 1911 m. su kitais įkūrė Ateitininkų organizaciją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. Nuo 1914 m. prelatas, 1922 m. – Lietuvos universiteto garbės profesorius, 1926 m. – Teologijos-filosofijos fakulteto garbės profesorius, 1929 m. – Matematikos–gamtos fakulteto matematikos garbės daktaras, 1934 m. – Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos garbės daktaras. 1922 m. su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją, buvo jos pirmininkas, nuo 1933 m. – akademikas. Aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, 1922–1926 redagavo žurnalą Litova stelo. Bendradarbiauti spaudoje pradėjo 1884 m., žurnale Aušra išspausdindamas eilėraščio vertimą. Paskui savo kūrybą spausdino įvairiuose žurnaluose ir laikraščiuose. Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno, filosofijos, matematikos, teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais: Kosmos, Lietuvos aidas, Logos, Soter, Tiesos kelias, Vairas, Židinys, XX amžius ir kituose. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas. Pasirašinėjo slapyvardžiais A. Jakštas, Adomas Jakštas, Druskius, Kuronietis ir kt.
Įvertinimas: DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (1928).
Atminimo įamžinimas: iki 1911 m. Onos Vitkauskytės knygynas išleido fotografinį atviruką A. Jakštas. Skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas. 1919 04 19 Rečnaja gatvė pavadinta jo vardu. Už žymius nuopelnus mokslui suteiktas LU garbės profesoriaus vardas (1922 10 15), Gamtos-matematikos fakulteto siūlymu suteiktas Lietuvos universiteto garbės daktaro vardas (1928 12 14), suteiktas VDU Humanitarinių mokslų fakulteto garbės daktaro vardas (1932 10 29), Maironio lietuvių literatūros muziejus parengė informacinį leidinėlį Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860-1990 (1992), Karaliaus Dvaro gatvei Kaune suteiktas Adomo Jakšto vardas (1998 02 17), Kaune ant Rotušės a. namo nr. 23 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Vladas Žuklys, 1998 05 06). Adomas Jakštas-Dambrauskas pripažintas KTU garbės daktaru (1932 01 29), 2001 m. pradėtoje leisti serijoje Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys).