Česlovas Milošas

Czesław  Miłosz  (Česlovas Milošas) (1911 06 30 Šeteniuose, Surviliškio vlsč., Kėdainių apskr. – 2004 08 14 Krokuvoje), lenkų rašytojas. Nobelio literatūros premijos laureatas (1980), Kėdainių krašto garbės pilietis (1990), Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1992). Kildino save iš paskutinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų kartos. 1921–1929 mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje, 1929–1934 Vilniaus universitete studijavo teisę. Nuo 1930 m. skelbė eilėraščius. Priklausė avangardistų grupei, leidžiančiai žurnalą Żagary. 1934–1935 gyveno Paryžiuje. Nuo 1935 m. dirbo Lenkijos radijo Vilniaus skyriuje, pašalintas už kairiąsias pažiūras, 1937 m. išvažiavo dirbti į Varšuvą. Žlugus Lenkijos valstybei, 1939 m. pasitraukė į Rumuniją ir atvyko į Kauną, bendradarbiavo žurnale Naujoji Romuva. 1940 m. pasitraukė iš SSRS okupuotos Lietuvos į Vokietijos okupuotą Varšuvą, dirbo lenkų pogrindžio spaudoje. 1945–1950 Lenkijos Liaudies Respublikos diplomatas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje. 1951 m. nutraukė ryšius su komunistiniu režimu, liko Prancūzijoje. 1960 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, 1961–1978 Kalifornijos universiteto Berkeley, 1981–1982 Harvardo universiteto slavų literatūros profesorius. Bendravo su lietuvių išeivija, spaudoje ir kitur palaikė Lietuvos laisvėjimo sąjūdį, dažnai lankėsi nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. 

Bibliografija: rinkiniai Poema apie sustingusį laiką Poemat o czasie zastygłym (1933), Trys žiemos (Trzy zimy, 1936), Išgelbėjimas (Ocalenie, 1945), poemos Moralinis traktatas (Traktat moralny, 1948), Poetinis traktatas (Traktat poetycki, 1957), rinkiniai Miestas be vardo (Miasto bez imienia, 1969), Kur saulė pateka ir kur nusileidžia (Gdzie wschodzi słońce i kędy zapada, 1974), Neaprėpiama žemė (Nieobjęta ziemia, 1984), Tolimesnės vietovės (Dalsze okolice, 1991), Ant upės kranto (Na brzegu rzeki, 1994), Kita erdvė (Druga przestrzeń, 2002), istorinis politinis romanas Valdžios paėmimas (Zdobycie władzy, 1953), vaikystės atsiminimais paremtas romanas Isos slėnis (Dolina Issy, 1955, lietuvių kalba 1991, 2011), Pavergtas protas (Zniewolony umysł, 1953, lietuvių kalba 1995, 2011), Gimtoji Europa (Rodzinna Europa, 1959; lietuvių kalba 2003, 2011), Ulro žemė (Ziemia Ulro, 1977; lietuvių kalba 1996), Pradedant nuo mano gatvių (Zaczynając od moich ulic, 1985), Tėvynės ieškojimas (Szukanie ojczyzny, 1992; lietuvių kalba 1995, 2011), dienoraštis Medžiotojo metai (Rok myśliwego, 1990), miniatiūrų rinkinys Pakelės šunytis (Piesek przydrożny, 1997; lietuvių kalba 2000), Miłoszo abėcėlė (Abecadło Miłosza, 1997, 2012), Kita abėcėlė (Inne abecadło, 1998), Išvyka į Dvidešimtmetį (Wyprawa w Dwudziestolecie, 2000; lietuvių kalba 2003). Kūryboje žymią vietą užima Lietuvos gamta, socialiniai tipai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija. Paskelbė Lenkų literatūros istoriją (Historia literatury polskiej, 1993; anglų kalba 1969; lietuvių kalba 1996). Vertė Bibliją, anglų ir kitų tautų poeziją, iš lietuvių kalbos – Kazio Borutos, Tomo Venclovos kūrybą. Lietuvių kalba poezija spausdinama nuo 1939, išleisti rinkiniai Epochos sąmoningumo poezija (1955 Buenos Airės), Rinktiniai eilėraščiai (dvikalbis leidinys, 1997, 2011), Tai (2002). Lietuvių kalba dar išleista knyga Poezijos liudijimas: Šešios paskaitos apie mūsų amžiaus skaudulius (2010), Cz. Miłoszo ir Tomo Venclovos laiškų, atsiminimų, straipsnių, poezijos, esė ir vertimų knyga Grįžimai Lietuvon (2014).

Įvertinimas: Europos literatūros premija Prix Littéraire Européen (1953), Nobelio literatūros premija (1980), Kėdainių krašto garbės piliečio vardas (1990), Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas (1992), Lietuvos garbės pilietis (1992), Gedimino ordino Didysis kryžius (1995), Vilniaus miesto garbės piliečio vardas (2001).

Atminimo įamžinimas: 2016 09 26 Vilniuje, Onos Šimaitės ir Bokšto gatvių sankirtoje atidaryti Česlovo Milošo laiptai su iškaltais jo eilių fragmentais lietuvių ir lenkų kalbomis. Sukurti lietuviški filmai Česlovo Milošo sugrįžimas (rež. Juozas Javaitis, 1993, LTV), Czeslawo Miloszo Vilnius (rež. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis, 2007), Česlovo Milošo amžius (rež. Juozas Javaitis, 2011, LTV). Pagal Česlovo Milošo apsakymą Isos slėnis rež. Tadeusz Konwicki 1982 m. pastatė vaidybinį filmą Isos slėnis (lenk. Dolina issy). Česlovo Milošo vardu pavadinta Kranto I gatvė Kėdainiuose, parengta ir pastatyta meninė instaliacija Miloszofonas. Įsteigta Česlovo Milošo premija už Kėdainių rajono istorijos, kultūros paveldo, etninės kultūros mokslinius tyrinėjimus ir populiarinimą visuomenėje, mokslinėje literatūroje bei žiniasklaidoje.

Šaltiniai: Venclova, Tomas. Miłosz Czesław. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 15. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p. 144; Minimos Č. Milošo gimimo 105-osios metinės [žiūrėta 2020-11-13]. Prieiga per internetą: https://www.bernardinai.lt/2016-06-30-siandien-105-osios-ceslovo-miloso-gimimo-metines/.